Klaipėdos centrinio pašto ateitis yra tapti muziejumi ir naujai kuriamos Telšių-Klaipėdos vyskupijos centru. Tokias idėjas palaimino istorinio pastato likimą svarstanti tarpinstitucinė darbo grupė. Šiuo metu ieškoma galimybių pastatą teisėtai perimti iš bendrovės „Lietuvos paštas“.

Klaipėdos centrinio pašto pastatas. Martyno Vainoriaus nuotr.

Dar prieš karantiną, kovo pradžioje „Lietuvos paštas“ buvo sukvietęs visuomenės atstovus pateikti savo idėjas, kas galėtų įsikurti Klaipėdos centriniame pašte.

Žinia, šį pastatą, kai iš jo paštas išsikraustė, buvo nuspręsta parduoti aukcione, tačiau kilus pasipriešinimui jau paskelbtas aukcionas buvo sustabdytas.

„Atviros Klaipėdos“ žiniomis, aukciono sąlygomis domėjosi potencialūs pastato pirkėjai, tačiau jie savo planų atsisakė, pastato nebepirktų, net jei jis vėl būtų parduodamas.

„Svarstymų ar atnaujinti aukcioną tikrai nėra. Dabar svarbiausia yra parengti planą, kaip tas pastatas turėtų būti sutvarkytas, kas jame turėtų atsirasti“, – teigė „Lietuvos pašto“ Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vilma Budrienė.

Kai aukcionas buvo sustabdytas, Susisiekimo ministerijos, kuri valdo akcinę bendrovę „Lietuvos paštas“, iniciatyva buvo sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, kuriai pavesta spręsti, kaip įveiklinti Klaipėdos ir Kauno centrinių paštų pastatus. Šiai tarpinstitucinei darbo grupei priklauso Susisiekimo ministerijos, „Lietuvos pašto“, Vyriausybės, Kultūros ministerijos, Seimo, paveldosaugos atstovai.

Anot V. Budrienės, šioje darbo grupėje nuspręsta toliau plėtoti dvi idėjas, kas galėtų atsirasti Klaipėdos centriniame pašte. „Pritarta dviem variantams – tam, kurį pasiūlė Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, ir dėl vyskupijos centro“. – teigė V. Budrienė.

Priminsime, jog Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius pasiūlė pašto pastate steigti Klaipėdos miesto galeriją-muziejų, profesoriaus A. Kliševičiaus kaligrafijos ir rašto meno mokyklą, Jaunųjų menininkų rezidentūrą. O Kauno arkivyskupu neseniai paskirtas vyskupas Kęstutis Kėvalas pasiūlė steigti naujai kuriamos Telšių-Klaipėdos vyskupijos centrą – kuriją, vyskupo rezidenciją, ofisus, edukacines erdves.

„Tarpinstitucinėje darbo grupėje svarstytas klausimas, kaip pastatus perimti iš „Lietuvos pašto“. Jis yra akcinė bendrovė ir vadovaujasi Akcinių bendrovių įstatymu, todėl savo turto, šiuo atveju, pastatų, niekam negali perleisti, padovanoti. Jei turtas kažkam perleidžiamas, už jį turi būti atlyginta piniginėmis lėšomis arba panašios vertės kitu turtu. Todėl ir svarstoma, jog pastatus turėtų perimti Turto bankas, o už juos „Lietuvos paštui“ jis perduotų kitus panašios vertės pastatus. Turto bankas šiuo metu tokių pastatų ieško“, – teigė V. Budrienė.

Ji pabrėžė, jog kai paštų pastatai taps Turto banko nuosavybe, juos valdyti bus paprasčiau, nes Turto bankas yra valstybės įmonė. „Ji galės pastatus nuomoti ar ieškoti kitų šeimininkų. Klaipėdos savivaldybė tarpinstitucinės darbo grupės posėdyje pakartojo, kad į Klaipėdos pašto pastatą neinvestuos“, – tvirtino pašnekovė.

Be to, į tarpinstitucinės darbo grupės sudėtį ketinama įtraukti ir Aplinkos ministerijos atstovus, nes, pasirodo, ši institucija yra atsakinga už naujų muziejų atsiradimą.

V. Budrienės žodžiais, pasaulyje, Europoje yra ne vienas pavyzdys, jog nebenaudojamus centrinių paštų pastatus perima vietinė valdžia, nes savivaldybėms daug lengviau kreiptis į įvairius fondus prašyti paramos pastato sutvarkymui ir pritaikymui visuomenės poreikiams. Kitas galima kelias – išrinkti operatorių, kuris pastatą sutvarkytų savo lėšomis, tačiau jį ir valdytų ne vienerius metus. „Puikus to pavyzdys yra Pakruojo dvaras. Jis yra išnuomotas verslui, kuris ir paveldą išsaugojo, ir dvaras tapo lankomas, ir dar į savivaldybės biudžetą mokesčiai sumokami“, – pavyzdį pateikė V. Budrienė.