Šokio spektaklis, ar vaizduojamasis menas? Toks klausimas, anot kūrėjų, gali gimti apsilankius kylančio lenkų choreografo Maciejaus Kuźmińskio ir Šeiko šokio teatro šokio spektaklyje „i“ (aš).

Šią premjerą Klaipėdos „Kultūros fabrike“ rugsėjo 15 d., 19 val. pristato menų festivalis „Plartforma“.

M. Kuźmińskis Europos šokio lauke gerai žinomas kaip puikus pedagogas ir kylantis choreografas, kurio spektakliai visada žada paveikią estetiką, drąsias temas ir nugludintą choreografiją. „i“ (aš) – pirmas lenkų kūrėjo ir dviejų jo šokėjų darbas Lietuvoje bei pirma koprodukcija su Šeiko šokio teatru, praturtinanti Klaipėdos, visos Lietuvos bei Lenkijos šokio lauką.

„Maciejaus spektakliai mane patraukė savo drąsa imtis nepatogių, sudėtingų temų ir tai daryti labai kūrybiškai, įdomiomis priemonėmis. Choreografinį tekstą Maciejus kuria naudodamas gerai žinomą Labano modernaus šokio techniką, tačiau ją perkonstruoja šiuolaikiškai. Užduotys, kurias gauna šokėjai – tarsi matematinės formulės, kurias išsprendus išgaunamos specifinės, unikalios judesių kompozicijos“, – pranešime cituojama Šeiko šokio teatro meno vadovė Agnija Šeiko.

Įkvėptas Michelio Houellebecqo mokslinės fantastikos ir Gilles Deleuze’o filosofijos, spektaklis gilinasi į transhumanizmo fenomeną, kurio idėjas savo kailiu patyrė visas pandemijos apimtas pasaulis, kai didžioji dalis gyvenimo turėjo vykti pasitelkus internetą.

Transhumanizmas – tai idėja, jog žmogaus fizinis (pvz. negalia, mirtis) ir protinis (pvz. atmintis, intelektas) ribotumas bus įveiktas pasitelkiant mokslą ir technologijas. Anot kūrėjų, tokio gyvenimo epicentre – egoistiškas individas: itelefonas, i-pad, instagram – i!

„Manau, kad jau gyvename transhumanistinėje eroje. Atrodo kad kalbi apie neįtikėtinus dalykus – kaip sąmonės perkėlimą, bet iš dalies tai jau vyksta. Mes jau gyvename socialiniuose tinkluose, o tai ir yra žmogiškų patirčių išplėtimas . Man tai įdomu per socialinę prizmę – kaip tai atsiranda, kaip veikia individo tapatybę, kaip tapatybė skyla ir vėl yra iš naujo renkama. Kalbu apie savęs vaidinimo, pateikimo fenomeną, kuomet turi skirtingus savybių rinkinius, kuriuos rodai skirtingiems žmonėms. Kaip gali konstruoti save pagal medijose reklamuojamus gyvenimo būdo modelius. Visa tai susiję su identitetu ir kartu su nepastebimais poslinkiais visuomenėje, prie kurių greitai priprantame. Pasižiūrėjęs atgal supranti, kad tai buvo dideli pokyčiai. Pandemija – gera to iliustracija – per dvi savaites viskas pakito – į tave keistai žiūrės jei norėsi paspausti ranką ar apsikabinti, nors tik ką tai tai buvo norma“, – svarsto choreografas M. Kuźmińskis, pridurdamas, jog transhumanistinė patirtis yra tiesiogiai įaugusi ir į šį spektaklį.

Dėl karantino trys spektaklio kūrybinio darbo savaitės praėjo internetinėje erdvėje.

Vienas esminių spektaklio dėmenų – visą kūną ir veidą dengiantys kostiumai, primenantys veikėjus iš mokslinės fantastikos filmų. Anot choreografo, būtent nuo kostiumų imta vystyti spektaklio koncepcija. Nors tarsi matyta kine, tačiau, anot kūrėjų, kostiumuotiesiems atsidūrus metro atstumu patirtis išbalansuoja. Žmonės kostiumuose tampa architektūra, kraštovaizdžiu, kai nejuda – skulptūromis.

„Kostiumuose kitaip patiriame erdvės ir laiko pojūtį. Viduje jautiesi įkalintas, suvaržytas. Šie apribojimai verčia judėti unikaliu būdu. Kai tavo asmenybė gali būti atpažįstama tik per specifinę kūno kalbą – tai iššūkis šokėjui, bet tuo pačiu metu kuria unikalią šokio kalbą“, – apie patirtį kūrybiniame procese pasakoja šokėjas Niels Claes.

Greta choreografo, vizualo ir garso dizainerio Maciejaus Kuźmińskio (Lenkija), kūrybinėje spektaklio komandoje dramaturgas Paulas Bargetto (JAV, Lenkija), įspūdingųjų kostiumų dizainerė Slavna Martinović (Vokietija, Austrija, JAV), Šeiko šokio teatro šokėjai Oksana Griaznova, Evgenij Kalachov, Niels Claes, Gintarė Marija Ščavinskaitė, lenkų šokėjos Liwia Bargieł, Zuzanna Pruska, kviestinė atlikėja Liepa Songailaitė, žinoma scenografė Sigita Šimkūnaitė, šviesų dizaineris Pawełas Murlikas (Lenkija), choreografo asistentas Emile’is Boeras (Olandija) bei prodiuseriai Goda Giedraitytė, Maciejus Kuźmińskis, Aleksandra Machnik.