[vc_row][vc_column][vc_column_text]Šeštadienio popietę Palangoje duris atvėrė naujai atkurta ilgus metus sudegusi stovėjusi medinė Kurhauzo dalis.
Po pustrečių metų trukusių darbų iškilusi pastato dalis yra sujungta su dar 2013 m. restauruota mūrine dalimi – tai išskirtiniam kurorto objektui grąžintas pirminis jo veidas.
Palangos savivaldybės nuotr.
2002 m. rugpjūčio 25 d. pastatas sudegė, ir Palangos centrą dešimtmetį darkė griuvėsiai. Po ilgus metus besitęsusių ginčų su Kurhauzo bendrasavininkiais, Palangos savivaldybė iš pradžių restauravo miestui priklausančią mūrinę dalį bei 2013 m. pabaigoje perdavė ją kultūros bendruomenei. Po keleto metų Kultūros paveldo departamentas inicijavo bylą ir 2017 m. birželį Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad medinė Kurhauzo dalis turi būti perimta valstybės nuosavybėn. Tų pačių metų spalį jis perduotas Palangos miesto savivaldybei, kuri ėmėsi antrosios rekonstrukcijos.
Per pustrečių metų buvo atkurti Kurhauzo medinės dalies pamatai, pastato išorė bei vidus, Kurhauzą papuošė mediniai raižiniai – atkuriant pastatą, naudotasi išlikusiais brėžiniais bei nuotraukomis.
Visą šią istoriją prisiminęs Palangos meras Šarūnas Vaitkus dėkojo trijų Vyriausybių, prisidėjusių prie kurhauzo atgimimo vadovams – Andriui Kubiliui, Algirdui Butkevičiui ir Sauliui Skverneliui, buvusiai Kultūros paveldo departamento vadovei Dianai Varnaitei, Klaipėdos apygardos prokurorams, Klaipėdos apygardos teismo teisėjams, architektei Laimai Šliogerienei, darbus atlikusiai „Pamario restauratoriaus” komandai. Palangos širdimi kurhauzą pavadinęs meras išreiškė viltį, kad jis dabar gyvuos ir džiugins palangiškius šimtmečiais.
Atidarymo ceremonijoje dalyvavęs premjeras S. Skvernelis įteikė Š. Vaitkui Vyriausybės padėką.
„Pamario restauratoriaus” vadovas Aldas Kliukas sakė galįs tik padėkoti likimui, kad jis leido jo komandai atkurti tokį unikalų objektą. Kartu su kolega Algimantui Zokaičiu jis Š. Vaitkui įteikė medinę šv. Florijono skulptūrėlę.
Atstatytą pastatą pašventino Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius.
Teigiama, kad būtent nuo šio pastato prasidėjo Palangos kaip kurorto istorija. Maždaug 1877 m. grafas F. Tiškevičius pastatė erdvų restoraną, o netrukus jis buvo išplėstas bei čia įkurtas pirmasis kurorto viešbutis. Ne vieną pramogą siūlantis Kurhauzas netruko tapti populiari poilsiautojų susibūrimo bei besikuriančio kurorto širdimi.
Medinėje Kurhauzo dalyje įrengta puošni reprezentacinė salė, 100 vietų teatro salė, taip pat – patalpos meno kolektyvų repeticijoms, artistų persirengimo kambariai.
Pastato mūrinės ir medinės dalies atstatymas bei restauravimas Palangos ir šalies biudžetui atsiejo apie 4 milijonus eurų.
Martyno Vainoriaus nuotr.
[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”3″ images=”161345,161346,161347,161348,161349,161350,161351,161352,161353,161354,161355,161356,161357,161358,161359,161360,161361,161362,161363,161364,161365,161366,161367,161368,161369,161370,161371,161372,161373,161374,161375,161376,161377,161379,161380,161381,161382,161383,161384,161385″ img_size=”gallery”][/vc_column][/vc_row]
Dar vienas perlas Palangai. Net sakyčiau Baltijos ypatingas gintaras műsų pajūry… Kurhauzas visad būdavo miesto simbolis, miesto širdis, traukos ir pasididžiavimo centras miestui, aplink kurį sukdavosi kultūrinis gyvenimas… Kiekvienas miestas, kurortas turi labai didelę vertybę jeigu turi veikiančius istorinius pastatus. Šiuo atveju Kurhauzas yra kultūrinio gyvenimo ašis. Čia ir koncertų vieta, konferencijų, edukacijų, kitų Lietuvos miestų ir užsienio svečių priėmimas… Šalia esantiems restoranams, viešbučiams jau kaip ir prestižas, kad šalia yra Kurhauzo namai… Gaila, kad Klaipėda apleido savo Kurhauzą Smiltynėje.O ten puikus istorinis pastatas. Su rožynų pergolėm, parkas buvo gražus,o kur dar vaizdas į kanalą link jūros… Čia juk prieškaryje vykdavo muzikos rečitaliai, veikė viešbutis, restoranas, buvo labai svarbi reprezentacinė Klaipėdos vieta… Gaila, kad Klaipėdos miesto valdžia taip ir nepajudino šio Kurhauzo atstatymo. Pardavinėjamas aukcionuose,bandoma ir užsieniečiams parduoti. Kaina didžiulė… Kas pirks jį… Dabar perkami sklypai ir statomi kotedžai, greiti pinigai daromi… O ar bus žmogus,kuriam garbė turėti tokį pastatą…Vargu.Čia turi būti miesto prioritetas, miesto garbė turėti savo Kurhauzą… Tada šalia kursis viešbučiai, pramogų erdvės,ir nauda bus miestui kur kas didesnė nei laukiant kol kas nupirks ir su paveldosauginiais reikalavimais restauruoti.To kažin ar sulauksim,o laikas bėga,pastatai sensta,ir vėliau atstatyti bus brangiau ir brangiau…. Palanga, ir net Birštonas kaip pavyzdys kitiems miestams kaip galima puošti ne tik savo miestą, bet ir Lietuvą…