Klaipėdos savivaldybės administracija siūlys miesto Tarybai kitų metų biudžete paskirti 940 tūkst. eurų viešojo transporto sistemai, kad būtų galima išvengti ženklaus bilietų kainų didėjimo.
Paskutinį kartą piniginė injekcija į miesto viešąjį transportą buvo atlikta 2012-aisiais, po to, kai buvo įvykdyta pirmoji maršrutinių taksi integracija.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis informavo, kad ryškias pandemijos pasekmes jaučiantis VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ (KKT) yra parengęs prognozę, jog ir po atliko optimizavimo sąnaudos kitąmet viršys pajamas daugiau nei 2 proc.
„Tarybai gali būti teikiamas sprendimo projektas didinti viešojo transporto tarifus arba atitinkamai subsidijuoti „Klaipėdos keleivinis transportą“ iš savivaldybės biudžete tam tikslui numatytų lėšų. Administracijos direktoriaus sudaryta darbo grupė, įvertinusi visus duomenis, siūlo 2021 metais nedidinti bilietų kainų, o iš Savivaldybės biudžeto dengti planuojamą apie 940 tūkstančių eurų „Klaipėdos keleivinio transporto“ nuostolį”, – sakė A. Dobranskis.
Laikinasis KKT vadovas Andrius Samuilovas teigė, kad toks prognozuojamas nuostolis bus patirtas net ir dešimtadaliu susimažinus sąnaudas. Labiausiai jos susitrauks dėl sumažintų reisų skaičiaus.
„Matematiškai paskaičiavome, kad tuo atveju jei iš biudžeto nebūtų skiriama pinigų, popierinių bilietų kainą reikėtų didinti 50 centų – iki pusantro euro, kartinių elektroninių – nuo 64 iki 70 centų, mėnesinių – apie eurą. Tačiau tai tik teorinis matematinis skaičiavimas, nes taip padidintos kainos tikrai dar labiau sumažintų keleivių srautus”, – sakė A. Samuilovas.
Pasak jo, iki šiol savivaldybė dotuodavo tik konkrečius nuostolingus maršrutus, kaip kad, pavyzdžiui, reisai į Palangos oro uostą, Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną, Vaitelius, bet tos sumos būdavo nepalyginamai mažesnės.
Paskutinį kartą ženkli, kelių šimtų tūkstančių litų, injekcija iš miesto biudžeto buvo skirta 2012-aisiais, po to, kai buvo įvykdyta pirmoji maršrutinių taksi integracija. Prieš tai finansiškai sistemą subalansuoti dar buvo prireikę 2008-2009 metais, per ekonominę krizę.
Už kokius 10k eurų galima būtų pasamdyt 2-5 studentus matematikus, kad jie atliktų viso transporto optimizaciją, atspausdintų ir išvežiotų naujus tvarkaraščius, bei parekomenduotų kiek ir kokių darbuotojų atleisti. Nes akis bado dabartinė situacija: autobusai kaip ir prieš karantiną važinėja „tabūnais” , tik dabar tušti net ir piko metu. Praretinus jų judėjimo tankį bent 20% nereiktų net ir vairuotojų atleidinėti , galima būtų jiems suteikti papildomų atostogų…
Kazkaip paziurejus i Vsi KKT nepanasu, jog yra problemu. Darbuotoju kiek buvo tiek ir liko. Mazejant veiklos apimtims ju turejo mazeti, o vasara net buvo priimta daugiau.
Injekcijoms po 1,4 mln. eurų į privatų „Neptūno” klubą kasmet negaila, o į visuomeninį transportą pinigų nėra?