Socialinių mokslų kolegija paskelbė architektūrinį konkursą ir ieško architektų, kurie galėtų suprojektuoti Klaipėdoje iškilsiantį, analogų Baltijos šalyse neturintį daugiafunkcį unikalios formos ir turinio pastatą – Holistinį žmogaus tobulėjimo centrą. Siekiama, kad jis pradėtų veikti po penkerių metų.
Iš būsimų architektūrinio konkurso dalyvių tikimasi sulaukti siūlymų, kai parką ir pelkę integruoti į pastato architektūrą, SMK vizualizacija
Numatoma, kad centras įsikurs šiaurinėje Klaipėdos dalyje, Šiaurės prospekte, svarbiausioje miesto edukacinių įstaigų zonoje, greta Klaipėdos ir LCC tarptautinio universitetų.
„Šio ambicingo projekto imasi SMK Socialinių mokslų kolegija, sutelkdama intelektines ir kūrybines geriausių šalies urbanistų, architektų ir konsultantų iš užsienio pajėgas tam, kad Klaipėdą paverstų traukos centru, kviečiančiu auginti ir puoselėti žmogaus potencialą sąveikoje su gamta, technologijomis ir naujo tipo erdvinėmis struktūromis“, – rašoma pranešime apie paskelbtą architektūrinį konkursą.
Komplekse planuojama išplėtoti iki 27 tūkst. kv. m ploto erdvę, kuri apims 4 funkcinius klasterius: socializacijos ir darbo; gerovės ir sveikatingumo; edukacijos ir tobulėjimo; kūrybinių industrijų.
„Tai – ambicingas projektas, neturintis analogų. Konkurso sąlygos yra unikalios ir dėl to, kad tokiam objektui yra padaryta ir urbanistinė, ir ekoestetinė vietos analizė. Pati vieta taip pat yra netipinė, šalia greitkelio, bet ir ekosistemos dalyje, kurioje yra išlikusios pelkės fragmentas. Norime, kad pelkė ir parkas būtų integruoti į pačią pastato architektūrą. Norime, kad pats pastatas tiesiogiai pozityviai veiktų žmogaus psichologinę sveikatą“, – teigė architektas, humanitarinių mokslų daktaras ir šio centro koncepcijos autorius Tomas S. Butkus. Jis yra ir vienas iš konkurso vertinimo komisijos narių, kurių yra septyni.
Jis pabrėžė, jog nors planuojamame pastate yra numatyti keturi funkciniai blokai, visi jie turėtų sąveikauti, o ne būti atskiros dalys.
„Čia būtų toks kaip mikromiestas mieste, tokia organizacija, kurioje per erdves, erdvių sistemas žmonės kartu kurtų, tobulėtų ir mokytųsi. Įprastai pastatai projektuojami kaip dėžutės, kevalai, į kuriuos vėliau įkeliama veikla. Sąveikos tarp vidaus erdvių ir išorės beveik nėra ir tokia jau mūsų šiuolaikinė architektūra. Mūsų konkurso sudėtingumas ir grožis yra tas, kad mes siekiame visokeriopos sąveikos“, – aiškino T. S. Butkus.
Paklaustas, ar Lietuvoje atsiras architektų, kurie nepabūgs dalyvauti konkurse ir pateiks savo architektūrinius projektinius siūlymus, pašnekovas tvirtino, jog pirminė analizė parodė, kad Lietuvoje tikrai yra komandų, pajėgių sukurti tokį techniškai sudėtingą projektą.
„Tik klausimas yra dėl laiko ir užimtumo, ar komandos turės laiko. Bet tai yra pirmas toks objektas Lietuvoje, tad tikiuosi, kad pati ambicija turėtų užkabinti daugelį architektų, kurie turi ambicijų sukurti kažką unikalaus. Jei kreiptumėmės į didžiausius korifėjus užsienyje, o žiūrėjome ir tokią galimybę, tai sudėtinga dėl kainos, nes jos yra 5-10 kartų didesnės, be to, jie turi 2-5 metams užsakymų į priekį. Bent aš turiu tokį jausmą, kad lietuviai tikrai esame pajėgūs organizuoti tokį konkursą, sulaukti gerų pasiūlymų ir parengti patį projektą“, – teigė T. S. Butkus.
Konkurso dalyviai savo Holistinį žmogaus tobulėjimo centro architektūrinius projektinius siūlymus turi pateikti iki kitų metų balandžio 30 dienos, o nuo gegužės 5-osios juos numatoma viešai eksponuoti.
„Aišku, terminai gali šiek tiek keistis, matysime procese, nes mūsų tikslas yra sulaukti kuo daugiau ir kuo profesionalesnių ir įdomesnių darbų“, – tvirtino T. S. Butkus.
Idėja būsimus statinius protingai harmonizuoti ir derinti su aplinka yra sveikintina.
Svarbiausia, isnaikinkit visą miesto žalumą, Klaipėdoje parkų nebėra, visas” pelkės” galima paversti į gražias rekreacinės vietas. Nuvažiuokit į Liepoją, paziurekit kaip tvarkomi medžiai, parkai, žaluma. O pas mus kas? Betonas, asfaltas, gamyklos, plovyklos, prekybcentriai.!!!
(Pavyzdžiai kur išnaikinti galimai parkelis:- Bandužių gatvėje, šalia Rimi, Baltijos terasos statosi, Depo pastatytas…)
Jo geras parkas būtų gavesis prie Šiaurės pr. šalia miesto autostrados. Žmonės veržte veržtūsi ramiai pasiklausyti automobilių užesio. Klaipėdoje ir taip per daug tuščių mirusių „parkų”.
Kur jūs ten matote miesto žalumą? Ar ten , toje teritorijoje laiką gali praleisti šeimos, jaunimas?
Neskaitėte straipsnio? Viską ir planuojama harmonizuoti su gamta, įrengti jaukias erdves pabuvimui lauke. Klaipėdiečiai, koks Jūsų mentalitetas, kad kritikuojate vien tik pajudinus pirštą. Džiagtis turėtumėte, kad miestas gražės, taps patrauklus jaunimui gyventi.
Prajuokino su tuo holistiniu ?. Koks čia sąlytis su gamta, jei Klaipėda virtusi pramonės smarvėj skęstančiu botu. Kokia čia gamta, 3 tujos 2 topoliai. Girulius tuoj išars ir užakės. Chebra, alioooo? Ar nuo dūdos monotoniškų garsų visi nukvakot?
O kas besirinks į tuos pastatus jei 70%zmoniu išmirs o beliks tik 30%? O jei tie 30% uzsinores palikti ta klaipeda? Kas bus tada? Tas virusas paleistas išnaikinimui žmonių.
Jaunimas , miesto ateitis rinksis.
Kada zmones nustos naudoti banalu ir nieko nereiskianti isireiskima – „analogu neturintis” ?
Nebijoti norėti, ieškoti ir laužyti nusistovėjusias dogmas jau pats savaime ir ypač Klaipėdoje – didelis iššūkis. Duotu atveju jau turimas ir sklypas, paskelbtas viešas architektūrinis konkursas – nuveiktas didelis darbas. Pagarba organizatoriams ir kantrybės, sėkmės įgyvendinant unikalią įdėją. Klaipėda senai to verta.
siauuuuuubas
Idėja graži. Tik norisi patikslinimo dėl to 2,7 ha sklypo nuosavybės ar nuomos- tai realybė ar tik planai. Suprantu , kad kolegija tų 25 mln Eu statybai dar neturi, bet gal bent įsivaizduoja , kur juos gaus ?
Didelės sėkmės tokio ambicingo projekto vystytojams. Kad tik pavyktu.
Tas kovid dar ir 10 metu bus…..
Jaunimas rinksis. Ir nezyziantys, o mokantys pasidžiaugti senjorai.