Pirmos instancijos teismas trečiadienį konstatavo, kad buvusios Klaipėdos savivaldybės administracijos Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vedėjos Vilijos Venckutės-Palaitienės pretenzijos yra nepagrįstos ir nėra pagrindo jos grąžinti į darbą bei priteisti pinigų už priverstinę pravaikštą.

Teismas konstatavo, jog Vilijos Venckutės-Palaitienės teiginiai, kad Savivaldybės administracijos direktoriui Gintarui Neniškiui dėl jos buvo daromas politinis spaudimas, nėra pagrįsti įrodymais. Martyno Vainoriaus nuotr.

V. Venckutė-Palaitienė iš darbo buvo atleista nuo balandžio 1-osios, kai įsigaliojo naujoji Klaipėdos savivaldybės administracijos struktūra. Joje Informavimo ir e. paslaugų skyrius buvo panaikintas, o V. Venckutei-Palaitienei pasiūlytos, jos teigimu, nelygiavertės Bendrojo skyriaus vyresniojo patarėjo pareigos. Jų užimti valdininkė nesutiko, todėl buvo atleista.

Moteris teisme siekė, kad būtų panaikintas sprendimas dėl jos tarnybinės veiklos vertinimo, tiesioginio vadovo (Savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Neniškio) motyvuotas siūlymas, įsakymas dėl jos atleidimo iš pareigų. V. Venckutė-Palaitienė taip pat reikalavo, kad ji būtų sugrąžinta į buvusias pareigas bei pageidavo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinį pravaikštos laiką.

Tačiau bylą išnagrinėjusi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė konstatavo, kad buvusios savivaldybės tarnautojos skundai yra nepagrįsti.

Sprendime konstatuojama, kad nors skundo autorė teigė, jog G. Neniškiui ir vertinimo komisijai buvo darytas politinis spaudimas dėl jos tarnybinės veiklos vertinimo bei atleidimo iš pareigų (tai ji suprato iš pokalbių su kitais savivaldybės darbuotojais), bet teismui ji taip ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tokius teiginius.

Teismas, išklausęs vertinimo komisijos posėdžio garso įrašą, konstatavo, jog V. Venckutės-Palaitienės tarnybinės veiklos 2019 metais vertinimas buvo atliktas iš esmės tinkamai, pagal nustatytas procedūras. Tad esą nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo abejoti komisijos narių objektyvumu.

Teismas sutiko su Savivaldybės administracijos nuomone, jog V. Venckutė-Palaitienė nepagrįstai manė, kad skyriaus vedėjos pareigos turėjo būti pasiūlytos būtent jai. Nepagrįstu pripažintas ir jos teiginys, kad per kasmetinį vertinimą iš jos tyčia buvo atimtos galimybės konkuruoti dėl po reformos likusių laisvų pareigų.

Pabrėžta ir aplinkybė, kad V. Venckutei-Palaitienei sutikus su Bendrojo skyriaus vyresniojo patarėjo pareigomis, jos darbo užmokestis faktiškai būtų analogiškas iki tol gautam.

Galiausiai teismas konstatavo, kad reikalavimas grąžinti į Administracijos Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vedėjo pareigas net negalėtų būti įgyvendintas, nes minėtas skyrius po reformos panaikintas ir nebeliko jo vedėjo pareigų.

Toks sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Beje, šiame Klaipėdos teisme prieš porą metų teisybės bandė ieškoti ir buvusi V. Venckutės-Palaitienės pavaldinė Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Rima Beinoravičienė. Ji prašė panaikinti tuometinio Savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino įsakymą, kuriuo ji buvo atleista iš pareigų esą dėl netinkamai įvykdytos Viešųjų ryšių poskyrio reorganizacijos, kai buvo panaikinta jos pareigybė. Tačiau ir šis, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jos skundus atmetė – buvo konstatuota, jog „struktūriniai pertvarkymai naikinant dalį pareigybių gali būti ir šiuo atveju yra pateisinami šių struktūrinių pertvarkymų tikslu – optimizuoti administracijos darbą”.