Klaipėdos uostui praėję metai vėl buvo rekordiniai – perkrauta daugiau nei 47,7 mln. tonų krovinių. Tačiau prognozuojama, jog šie metai bus prastesni, nors į uosto infrastruktūra planuojama investuoti daugiau nei 55 mln. eurų.
Klaipėdos uostas dar vienerius metus palydėjo rekordu. Klaipėdos miesto savivaldybės nuotr.
Pandemija padarė įtaką
„Buvo fantastiniai metai, kažkoks kosmosas. Žiūrint į tai, jog aplinka įsitempusi, daug iššūkių ekonomikai, transportui, kitoms rūšims, labai džiugu, jog Klaipėdos uosto rodikliai išliko labai geri ir pasiektas rekordas“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje pasidžiaugė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Preliminariai duomenimis, Klaipėdos uoste pernai perkrauta 47,74 mln. tonų krovinių. Iki šiol geriausias rezultatas buvo pasiektas 2018 metais – 46,58 mln. tonų.
Tačiau pripažįstama, jog pandemija taip pat padarė įtaką Klaipėdos uosto veiklai ir rezultatams. Labiausiai praėjusiais metais sumažėjo skystųjų krovinių, pavyzdžiui, naftos ir generalinių krovinių (konteinerių).
„Palyginti su ankstesniais metais, šių krovinių krova sumažėjo 2,3 mln. tonų. Tad jei šias prarastas tonas pridėtume prie bendro pasiekto rezultato, būtume turėję 50 mln. tonų krovą“, – skaičiavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.
Anot jo, tiek naftos, tiek konteinerių krovai didžiausią įtaką turėjo karantinas. „Konteineriai yra ta tara, kurioje gabenamos plataus vartojimo prekės, todėl natūralu, kad namuose užrakinti žmonės mažiau vartoja, todėl ir konteinerių apyvarta mažėja. Naftos produktų apyvarta Klaipėdos uoste yra mažiausia 2011 metų. Naftos produktų krovos kritimas labai pateisinamas tuo, kad labai sumenko vartojimas, nes žmonės nejuda, matome, kas vyksta aviacijos transporte, turizmo sektoriuje“, – vardijo A. Drungilas.
Padaugėjo baltarusiškų krovinių
85 proc. Klaipėdos uosto apyvartos sudaro šešių pagrindinių krovinių grupės, o keturiose iš jų pernai pasiektos rekordinės apimtys.
Klaipėdos uoste pernai perkrauta rekordiškai daug trąšų, grūdų, „ro-ro“ krovinių ir suskystintųjų gamtinių dujų.
„Pirmiausia priežastis, kodėl Klaipėdos uoste apyvarta pernai augo, o ne sumenko, yra ta, jog krovinių portfelis Klaipėdos uoste yra labai įvairus. Pavyzdžiui, Latvijos uostose, ypač Venstspilyje, ar Rusijos uostuose apyvartos krito, nes jie yra specializuoti, krauna tik kelių rūšių krovinius“, – teigė A. Latakas.
Praėjusiais metais žiniasklaidoje buvo pasirodė pranešimų, jog Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pagrasino visus šios šalies krovinius iš Klaipėdos uostos nukreipti į kitus. Tačiau bent kol kas tokie grasinimai nepasitvirtino. Baltarusijos kroviniai Klaipėdos uoste sudaro maždaug trečdalį apyvartos – pernai jų perkrauta 15,2 mln. tonų.
„Baltarusijos krovinių apyvarta pernai augo ir augimas siekė 11 proc., negalutiniais duomenimis. Mes tik žiniasklaidoje skaitome apie grėsmės, bet realybėje džiaugiamės, kad jos nėra įgyvendintos. Darome viską, kad jos ir nebūtų įgyvendintos“, – tvirtino A. Drungilas.
Klaipėda tarp 11 rytinės Baltijos uostų, su kuriais konkuruoja, pagal praėjusių metų krovos rezultatus pakilo į ketvirtąją vietą.
Gilins kanalą
„Labai didelę įtaką sėkmei turi Klaipėdos uosto vystymosi tradicija. Turbūt nuo 2007 metų iki dabar į Klaipėdos uosto infrastruktūros gerinimą investuota daugiau nei 0,5 mlrd. eurų. Investicijos tęsiamos ir toliau“, – tvirtino A. Latakas.
Tarp didžiausių šiais metais numatomų projektų yra uosto kanalo gilinimas iki 15 metrų. Darbus už 16,2 mln. eurų atliks Danijos kompanija „Tikimės šiais metais kanalą išgilinti ir tokiu būdu gauti privalumą įeiti didesniems laivams į pietinę uosto dalį. Šiandien yra daug atvejų, kai pietinėje dalyje laivai pakraunami dalina, o šiaurinėje pusėje baigiami krauti arba iš uosto išeina net ne visiškai pakrauti“, – teigė Uosto direkcijos vadovas.
Šiemet taip pat bus tęsiama molų rekonstrukcija, uosto įplaukos kanalo pertvarkymo darbai, numatoma toliau rekonstruoti „Klaipėdos naftos“ krantines, pradėti kitų krantinių tvarkymo darbus, dėmesio sulauks ir Senoji perkėla bei Kruizinių laivų terminalas.
Šiemet į Klaipėdos uostą planuojama investuoti 55 mln. eurų, pernai investicijos siekė 48 mln. eurų.
Būtent infrastruktūros gerinimas ir tokiu būdu didinamas konkurencingumas yra ta sąlyga, kuri, anot A Drungilo, Klaipėdos uostui leidžia išlaikyti didėjančias, o ne mažėjančias apyvartas.
„Tačiau nesitikime, kad šiemet turėsime tokį augimą. Galimai turėsime ir sumenkusią apyvartą. Sakyčiau, jog būtų labai geri metai, jei apyvarta susitrauks iki 10 proc. Mes esame konkurencingas uostas, be ne visagalis, o rinka traukiasi, konkurencija agresyvėja“, – konstatavo A. Drungilas.
O rusų kremliabotai nepaliaujamai skelbia, kad Klaipėdos uostas užsidarinėja, nes neteko ne tik rusiškų, bet ir baltarusiškų krovinių, krova nebevyksta… Ir še tau 🙂