Klaipėdoje atsirado dar viena vieta, į kurią klaipėdiečiai gali atvykti pasivaikščioti ir pasigrožėti gamta. Tikimasi, jog miestiečiai pamėgs Klaipėdos universiteto Botaniko sodo teritorijoje sutvarkytą Dangės senvagę, kuri pamažu virsta Rytų sodu.
Botanikos sode sutvarkyta Dangės senvagės teritorija virs Rytų sodu. KU nuotr.
Klaipėdos universiteto atstovai pirmadienį uostamiesčio savivaldybės specialistams pateikė ataskaitą, kaip sekėsi įgyvendinti projektą „Danės senvagės pritaikymas rekreacijai“.
Ši projektą iš Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų finansavo Klaipėdos savivaldybė. Ji skyrė apie 55 tūkst. eurų, o Klaipėdos universitetas pridėjo dar apie 2 tūkst. eurų.
„Pinigai panaudoti tikrai prasmingai, nes į Botanikos sodą patenkanti Danės senvagė buvo pakankamai apleista teritorija, o dabar ji tapo tikrai rekreacine, pažintine erdve, kur klaipėdiečiai galės prasmingai leisti laisvalaikį“, – teigė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis.
Projekto įgyvendinimas prasidėjo pernai kovą, o baigtas buvo gruodį. Įgyvendinant projektą buvo atliktas Dangės upės senvagės augalinio sluoksnio valymas, iškirsti menkaverčiai medžiai ir krūmai, suformuoti ir sutvirtinti krantai, suformuotas reljefas. Taip pat įrengti du mažosios architektūros elementai – mediniai tilteliai ir takai, sutvarkytoje teritorijoje pasodinti pirmieji augalai – sakuros, klevai, pušys.
Visi šie darbai Botanikos sode leidžia pradėti kitą projektą – kurti čia suplanuotą rytietiškų augalų kolekciją, kurioje lankytojai galės atpažinti Japonijai, Kinijai, Korėjai ar Vietnamui būdingų sodų motyvus.
Pirmieji būsimo Rytų sodo augalai buvo pasodinti pernai lapkritį. Tuomet savo medį – raudonlapę sakurą – pasodino ir Rytų sodo sumanytojas bei projekto autorius prof. Petras Grecevičius.
„Mano vizija pagaliau tampa realybe. Ir būtent ši vieta, unikalus Danės senvagės teritorijos reljefas labiausiai tinka Rytų sodų dvasiai atskleisti“, – KU pranešime spaudai tuomet džiaugsmo neslėpė P. Grecevičius.
Planuojama, jog Rytų sodas bus apželdintas per porą metų, jame atsiras arbatos namelis, tilteliai, suoliukai, o visas jo grožis ir didybė skleisis bėgant laikui.
„Šiandien (pirmadienį – V. S.) su Klaipėdos universiteto atstovais kalbėjomės apie jų norus dar pagražinti Botanikos parką, pasodinant naujų augalų. Sutarėme, kad jie savo norus sukonkretins, suguldys į projektą, kurį 2022 metais tikriausiai galėsime finansuoti iš tos pačios Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų“, – tvirtino A. Dobranskis.
O dar jei plukdytu laiveliai iš centro iki botanikos sodo, kaip siūloma, tai būtų fantastika. Tik mažoka botanikos sodo teritorija .
Bilietai brangoki į tas erdvės, tik per tvorą pasigrožėti
Tvarkykit miesto centrą, griaukit baisią sovietinių okupantų sporto salę.
Džiaugiuosi kad atsiranda vis daugiau parku, skverelių , mūsų miestas tikrai gražeja, labai ačiū.
Dar viena svarbi visų klaipėdiečių poilsio vieta kurią būtina atkurti – miško parkas Giruliuose su ežeru miške tarp Skautų g. rajono ir Žuvėdros stovyklos. 1907 m. miesto tarybos nario Enziano Bacho iniciatyva buvo pradėtas kurti miško ežerėlis su sala. Šio tvenkinio krantuose buvo įrengti takai ir suoliukai. Šią idėją finansiškai parėmė tuometinis žymiausias Klaipėdos mecenatas Hermanas Gerlachas (Hermann Gerlach), kurio vardu buvo pavadinta ežerėlio sala. Ir visa tai buvo padaryta, tik vėliau fašistuojantis Memelio jaunimas užtvanką nugriovė (taigi žydai statė!) ir ežerėlis buvo sunaikintas. Krantai, sala, upelis yra ir šiandien, atkurti poilsio vietą visai lengva. Girulių bendruomenė prašė savivaldybės tą paveldą atkurti. Deja, mūsų miestą valdantys tamsūs žmonės sako, kad jokių duomenų apie jokį ežerą ir Girulių (Forsterei) miško parko kurortinį paveldą neturi, todėl tas miškas tarp Girulių plento (Pamario g.) ir jūros turi būti iškirstas ir urbanizuotas. Bus brangių vilų kvartaliukai, sklypų aukcionai… Tamsių ir trumpažiūrių savišvietai – nuoroda į informaciją apie Girulių ir Melnragės kurortinį paveldą, visa informacija yra, bet jums gi neįdomu: https://karklesatlasas.lt/2017/07/05/misko-parkas/
Labai Ačiū, už puikų straipsnį apie Klaipėdos pajūrio mišką
Ne tiesa, įdomu.
Botanikos sodas būtų fantastinė , jei jį iš dviejų pusių nejuostų 2 gatvės , iš kurių sklinda didelis transporto triukšmas. Triukšmo nesigirdi tik kokioje 1/3, 1/4 teritorijos dalyje nuokalnėje prie upės. Naujai atkurtoje senvagėje bus triukšminga. Gaila. Kita vertus, bent akis paganyti bet kuriuo atveju bus galima.
Ta vieta vandens užliejama upei patvinus,gaila augalų.
Yra žmonių,kuriems niekas nepatinka. Patinka- tuščiai piktintis.
tai gal ir mečetes statykime vietoj savų bažnyčių? Pagrindinė miesto aikštė nesutvarkyta, skulptūrų parkas išklerusiais takais, Smiltynėje tualeto nesugeba įrengti, svarbiau azijietiškas sodas, o kodėl ne lietuviškas? Juk greit nebeliks ne tik sodžių, bet ir sodų…
Baba Jaga protiv!
anei lietuviškų tradicijų, anei europietiškų nebereikia… kaip klounai ir dar pinigus milžiniškus leidžia
pinigai tokiems darbams čia skiriami juokingi ir greičiau simboliniai. Šalia būsimos mokyklos visą taip vadinamą KU botanikos augaliukų lysvelių daržiukus linkėčiau universitetui paversti į tokį parką. Sėkmės ir didelis Dėkui Petras Grecevičius ir komandai už kantrybę ir labdarą edukuojant visus.
O kas ten tiek kainavo?