Laivais krovinius gabenantiems pirkėjams už jūrų ir vandenynų audras pavojingesnės tik pandemijos bangos. Pasaulį sustabdęs visuotinis karantinas išbalansavo krovinių srautus, įkainiai šovė iki 500 proc. aukštyn. Kainų „audra“ nerimsta net ir sausį, kada po intensyvaus žiemos švenčių periodo įprastai nusirisdavo žemyn. Tokia situacija kelia nerimą Lietuvos prekybininkams, nes 5 kartus brangesnis krovinių gabenimas iš Kinijos neigiamai veikia ir galutines produktų kainas vartotojams. O ženklų, kad artimiausiu metu situacija galėtų pasikeisti – nėra.

Iš Kinijos – didžiuliai srautai, atgal – tuščiomis

„Krovinių gabenimo jūra brangimą lėmė Kinijos ir Europos prekyboje išaugęs prekybos disbalansas – viruso mažiau paveikta Kinija mušė eksporto rekordus, tuo tarpu eksportas iš Europos į Kiniją dėl pandemijos apribotos gamybos mažėjo. Tai sukėlė disbalansą tiekimo grandinėse – į Europą iš Kinijos atgabentiems pilniems konteineriams atgal tenka grįžti tuščiomis“, – pranešime spaudai pažymi krovinių ekspedijavimo ir tiekimo grandinės valdymo bendrovės „Balti Logistika“ Lietuvos padalinio vadovė Jūratė Cimanavičienė.

Tokia situacija vertė imtis priemonių ir laivybos įmones – siekdamos išvengti nuostolių, dalis jų prišvartavo laivus uostuose, jūriniai konteineriai buvo įšaldyti, ėmė kauptis uostuose. Mažėjanti pasiūla lėmė kainų augimą.

„Balti Logistika“ skaičiuoja, kad už įprastą 40 pėdų konteinerio gabenimą jūra iš Kinijos dabar prašoma apie 10 000 USD. Tai – apie 400-500 proc. daugiau, nei ikipandeminiu laikotarpiu.

J. Cimanavičienės teigimu, daugelis tikėjosi, kad ritmas ir kainos sugrįš į normalesnes vėžes po žiemos švenčių, tačiau nutiko priešingai – kainos nuo lapkričio mėnesio yra išaugusios.

„Turime klientų, kurie lapkritį dvejojo, ar verta iš anksto rezervuoti krovinio gabenimą sausio mėnesiui. Tuo metu siūloma išankstinė kaina už konteinerį jau buvo aukšta – apie 5 tūkst. JAV dolerių (4142 eurų). Tačiau šiandien tokio paties konteinerio siuntimas pabrangęs dar dvigubai – už tą pačią paslaugą tenka mokėti apie 10 tūkst. JAV dolerių (8285 eurų)“, – sako J. Cimanavičienė.

Gali kilti produktų kainos Lietuvoje

„Balti Logistika“ atstovė teigia, kad šiai situacijai rinkoje užsitęsus, tikėtina, kad gali brangti produktai, kurie dažniausiai gabenami jūrų maršrutais.

„Tai paliestų daugelį produkcijos sričių, nes Kinija yra pasaulinė gamybos milžinė, o transportavimas jūra – pigiausias ir masiškiausias maršrutas. Matome, kad dabar prekybininkai stebi rinką, delsia pateikti užsakymus ir tikisi, kad galbūt pavasarį kainos kris. Tačiau kol Europą yra sukaustęs virusas, prekybos disbalansas greičiausiai išliks“, – sako J. Cimanavičienė.

Ekspertė pastebi, kad artimesniu metu tikėtis kainų susitraukimo nereikėtų.

„Iki kinų naujų metų švenčių kainų kritimo nenusimato, jos išlieka tokios pat aukštos, o po švenčių, tikėtina, bus susikaupusios krovinių apimtys, tad vėl nebus palankių prielaidų kainoms kristi. Nors yra tikimybė, kad įsibėgėjant pavasariui transportavimas atpigs, tačiau neverta tikėtis kainų grįžimo į ikipandemines normas“, – sako „Balti Logistika“ atstovė.

Įvertina alternatyvius maršrutus

Aukštos transportavimo jūra kainos paskatino prekybininkus atsisukti ir į kitas gabenimo alternatyvas, ypač – geležinkelio transportą, kuris leidžia krovinius iš Kinijos į Europą pristatyti dukart greičiau. Reisų tarp Azijos ir Europos populiarumas pernai šoktelėjo daugiau nei trečdaliu, geležinkeliai fiksavo rekordinius srautus.

Tiesa, šis maršrutas, atrodo, taip pat pasiekė savo maksimalias apimtis – gauti laisvos vietos geležinkelių konteineriuose savo kroviniui tampa sudėtinga: laukti tenka apie porą savaičių be garantijos, kad krovinys tikrai bus įdėtas. Tad produktų gavimo laikas tapo panašus į gabenant jūra, o ja transportuoti vis dar yra pigiau.

„Ne ką mažesnio populiarumo sulaukia ir oro linijos. Didžiausias jų privalumas – greitai ir laiku pristatomi kroviniai, užsakymo greitis oro transportu gerokai lenkia gabenimo trukmę traukiniais ar vandens transportu. Tačiau tai turi savo kainą – reikalauja didesnių kaštų, “, – pasakoja J. Cimanavičienė. – Lietuvai įtakos daro ir tai, kad dėl pandemijos sumažėjo skrydžių į mūsų šalį, o tuo pačiu – ir krovinių atgabenimo oru maršrutų. Todėl dabar dažnai kroviniai iš Kinijos atskraidinami iki stambiųjų Europos oro uostų – Frankfurto, Amsterdamo – o iš čia Lietuvą pasiekia kelių transportu.“

Kada krovinių gabenimui jūrų transportui pavyks iš naujo pilnai grįžti į įprastą ritmą, priklausys nuo pandemijos mastų, tačiau tikimasi, kad per kelis artimiausius mėnesius COVID-19 atsitrauks ir jūrų transportas galės kaip anksčiau dirbti pilnu pajėgumu plukdydamas krovinius tarp Kinijos ir Europos.