Šiais metais Klaipėdoje tikimės koordinuoto eismo valdymo sistemos pagrindų sukūrimo.

Netrukus daugiau nei dvejose dešimtyse sankryžų esantys šviesoforų valdikliai (trečdalis dabar veikiančių) bus sujungti į bendrą sistemą, tai leis eismo srautą daryti tolygesniu.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Dabar turime du

Jau pernai rudenį bandomuoju režimu dviejose sankryžose Minijos ir Liepų gatvėse valdikliai yra integruoti. Eismo sklandumui ilgose atkarpose jie poveikio dar neturi – tam reikalinga ištisa valdomų šviesoforų seka. Tačiau taip mes turėjome progą įvertinti funkcionalumą prieš miestui pasirašant sutartį ir jau galime kaupti jų eksploatavimo patirtį bei stebėti įtaką eismui konkrečiame mazge.

Nors valdydami viešojo transporto eismą jau turime sukaupę solidžią ekspertizę, tačiau viso judėjimo valdymas kelia dar aukštesnius profesionalumo reikalavimus; greta inžinerinių sistemos įrengimo darbų svarbu sugebėti ir maksimaliai panaudoti jos teikiamas galimybes. Tam ruošiamės.

Ne tiek greitis, kiek tolydumas

Nereikėtų turėti lūkesčių, kad būsima koordinuoto eismo valdymo sistema atlaisvins gatves. Piko metu kai kurios gatvių atkarpos mieste neišvengiamai yra tapusios „butelio kakliukais”. Gatvėje gali tilpti tiek mašinų, kiek leidžia geometrijos mokslas, ir joks įrangos išmanumas to pakeisti negali. Tačiau automobiliai gali judėti tolydžiau, mažiau stovint ir laukiant – su mažiau sustojimų/pajudėjimų, kurie ir smukdo vidutinį kelionės greitį.

Valdymo sistema prioritetą teiks viešajam transportui, juk trečdalis visų kelionių mieste atliekama viešuoju transportu, viename autobuse važiuoja keliasdešimt žmonių, o automobilis vidutiniškai veža tik pusantro.

Netrūkčiojant – švaresnis oras

Kad ir lėtai, tačiau nesustojant judant mažiau yra teršiamas ir oras. Svarbi ne tik bendroji oro tarša, bet ir lokalioji: juk kaip tik sankryžose tie trūkčiojimai su didesnėmis variklio apkrovomis ir būna. O per sankryžas vaikšto pėstieji, jie tuo oru kvėpuoja.

Jeigu prie šviesoforų automobiliai mažiau stovės, mažiau varikliai dirbs pajudėjimo režimu, oras greta pėsčiųjų perėjų taps švaresniu.

Kitokie vairavimo ir parkavimo įpročiai

Tačiau ir automobilininkų vairavimo režimas, norint išnaudoti diegiamos koordinacijos privalumus, turės adaptuotis prie naujų sąlygų. Jokia sistema negali sukurti vienodo komforto važiuojantiems skirtingais greičiais eismo dalyviams. Kad su mažiausia gaišatimi būtų galima pervažiuoti sankryžas, teks laikytis nustatyto greičio ribojimų. O įpratusiuosius lakstyti kuriamos ir diegiamos eismo valdymo sistemos ne praleidžia, atvirkščiai, stabdo ir taip auklėja.

Kitokio sprendimo reikalauja ir leidimai statyti automobilius magistralinėse gatvėse. Dirbtinės kliūtys iš kelių ar keliolikos automobilių, stovinčių pirmoje juostoje Statybininkų pr., Vingio g., Šilutės pl., Sausio 15-oios g. akivaizdžiai trukdo važiuojantiems keliems šimtams ar tūkstančiams. Bet kokiai išmaniai transporto sistemai tai taip pat esminis kliuvinys koordinuojant ir diegiant pralaidumo scenarijų.

Kitokios perėjos

Maždaug taip atrodytų automobilininko akimis ideali sistema, kurioje neegzistuoja pėstieji. Tačiau, kaip žinome, pėsčiųjų yra ir kerta gatves. Todėl efektas bus didesnis, jeigu tarpusavyje „bendraus” ne tik transporto ašyje esantys sankryžų šviesoforai, tačiau ir magistralėse esantys pėsčiųjų perėjų šviesoforai.

Po rekonstrukcijų saugios šviesoforinės perėjos jau dabar įrengiamos, pvz.,Taikos prospekte ir Šilutės plente, kurios praleidžia ir pėsčiuosius, ir mažiau stabdo ratuotus. Jų efektas išryškės tik kai bus ten išmaniai pertvarkyta ilgos atkarpos šviesoforų seka. Idealiu atveju visos reguliuojamos pėsčiųjų perėjos turėtų tik tokios ir būti, o nereguliuojamų magistralėse turėtų nelikti iš viso.

Žiedas didina neapibrėžtumą

Pirmas ištisinis eismo koridorius kuriamas Minijos / Pilies /Naujosios uosto ašyje. Nereguliuojamos žiedinės sankryžos, turinčios eilę privalumų, iš kurių pirmiausia pažymėčiau didesnį saugumą, tuo pačiu į srauto reguliavimą įneša nepageidaujamo neapibrėžtumo, todėl Taikos ir Šilutės koridorių kūrimas bus labiau komplikuotas.

Tokios sankryžos turbūt išliks ilgą laiką, ir koordinuotojo eismo valdymo sistema turės taikytis prie jų sukuriamų sąlygų.

Kad neužsikimštų gatvės vėl

Vilniaus miesto patirtis rodo, kad vien šviesoforinio eismo valdymo nepakanka mažinant spūstis. Iš tikrųjų, pagerėjusios eismo sąlygos skatina žmones persėsti į asmeninį transportą tol, kol tos gatvės vėl užsikemša.

Todėl pastaruoju metu sostinėje daugiau dėmesio skiriama automobilių parkavimo tarifikacijai, palankesnių sąlygų viešajam transportui, dviratininkams ir pėstiesiems sudarymui. Ir mūsų miesto planuose, diegiant koordinuoto eismo valdymo sistemą, nėra pamiršti šie išvardinti sisteminiai sprendimai, kurie leis patogiai ir komfortiškai visomis transporto priemonėmis keliauti Klaipėdoje.