Pernai birželį iš pareigų kaip perteklinė darbo jėga atleistas 25 metus dienraštyje „Klaipėda” dirbęs žurnalistas Česlovas Kavarza Darbo ginčo komisijoje pasiekė, kad jam būtų sumokėti 6 262 eurai už darbą sekmadieniais, tačiau dėl to tapo atsakovu civilinėje byloje.

Buvusi darbovietė prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų ne tik panaikinti tokį Darbo ginčų komisijos sprendimą, bet ir priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.

Česlovas Kavarza teisme teigė, jog „Klaipėdos” redakcija jam patiko, jis buvo lojalus, dirbo nežiūrėdamas laiko ir galvojo, kad atėjus laikui išsiskirti darbovietė „žmogiškai atsiskaitys”. Martyno Vainoriaus nuotr.

Tikėjosi „žmogiškesnio požiūrio”

Nuo 1996-ųjų „Klaipėdoje” dirbęs Č. Kavarza pernai birželį buvo atleistas pagal Darbo kodekso straipsnį, kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla. Tokiu atveju darbuotojui išmokama dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jis pats gauna iš valstybės ilgalaikio darbo išmoką, kurios dydis priklauso nuo nepertraukiamo darbo stažo toje darbovietėje.

Sporto žurnalistu dirbusio Č. Kavarzos darbo sutartyje buvo nurodyta 5 darbo dienų savaitė, tačiau jis pats teigė dirbdavęs šešias, o kartais ir septynias dienas per savaitę, jei šeštadieniais vykdavo svarbios rungtynės, bet atlygio už tai negaudavęs. Dėl to po atleidimo žurnalistas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri konstatavo, jog bendrovė buvusiam darbuotojui privalo sumokėti už darbą sekmadieniais per pastaruosius 3 metus, kadangi atlygio už ankstesnius metus ginčyti nebegalima dėl suėjusio senaties termino.

Tačiau laikraštį ir portalą valdanti UAB „Klaipėdos dienraštis” kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą. Bendrovė skunde teigia, kad žurnalistas per 12 metų (anksčiau leidėju buvo kita bendrovė) nė karto nesikreipė į darbdavį dėl reikalavimo sumokėti už darbą poilsio dienomis. O jos vadovybė esą niekada nenurodė dirbti viršvalandžių, tik suteiktos sąlygos patekti į darbo vietą ir sekmadieniais „atsižvelgiant į kūrybinio darbo specifiką”.

Pirmadienį teisme pradėjus nagrinėti šią bylą iš esmės „Klaipėdos dienraščio” advokatas Žilvinas Kalinauskas tikino, kad Č. Kavarzos teiginiai, jog jis rašydavo straipsnius sekmadieniais, esą niekuo nepagrįsti. Neva žurnalistas „daugeliu atveju dirbo kitu laiku pagal grafiką”.

„Sako, kad sekmadieniais dirbdavo aštuonias valandas, bet tokių duomenų nėra – darbas jei ir vykdavo, maksimaliai vykdavo 2-3 valandas. Būdavo atvejų, kai ateidavo sekmadieniais. Kiek tokių atvejų buvo – nėra jokių įrodymų. Darbas buvo pavestas dirbti pagal grafiką. Darbo ginčo komisija nesigilino, kada buvo parengtos publikacijos”, – teigė jis, kartu svarstydamas, jog galbūt žurnalistas nepadarydavo darbų sutartyje numatytu darbo laiku, todėl ir dirbdavo sekmadieniais.

Išklausęs buvusio darbdavio advokato kalbą Česlovas Kavarza teigė, jog joje buvo daug jo darbo menkinimo ir netiesos.

„Būdavo milžiniškas darbo krūvis, kartais net po du sporto puslapius reikėdavo rašyti, „Kokteilį” (dienraščio humoro rubrika – M. V.) dar apie pusė dienos trukdavo parengti. Dar kartais buvo „Karštas telefonas” su skaitytojais bendrauti, į priekį negalėdavai nieko pasidaryti, tik į rytojaus numerį. Redakcijoje nebuvo darbo grafiko, ypač man. Tik sekmadieniais pirmadieninis laikraštis būdavo maketuojamas. Manipuliacijos, kad iš anksto jis daromas. Straipsnius į pirmadienį rašydavau tik sekmadieniais. Tik neaktualūs puslapiai kartais būdavo į priekį padaromi, bet ne sportas. Be to, straipsnių rašymas yra tik ledkalnio viršūnė, didžiąją dalį laiko užima bendravimas, informacijos rinkimas”, – kalbėjo žurnalistas.

Bylą nagrinėjančiai teisėjai Kristinai Sušinskaitei paklausus, kodėl jis toleravo tokias darbo sąlygas, Č. Kavarza teigė, jog redakcija jam patiko, jis buvo lojalus, dirbdavo nežiūrėdamas laiko ir galvojo, kad atėjus laikui išsiskirti „žmogiškai atsiskaitys”.

„Padėjau nervus, sveikatą, išsiskyriau su šeima dėl darbo, o dabar sakoma, kad eidavai čia be reikalo… Bandžiau kalbėtis su direktoriumi gal prieš kokius penkerius-šešerius metus, bet supratau, kad tai kelia konfliktinę situaciją, norėjau dirbti, tai neaštrinau, galvojau, kad atsiskaitys, kai atleis. Atlyginimas būdavo 600 eurų, neskaičiuodavo, nežiūrėdavo, kad šeštadieniais dirbu. Tikėjausi žmogiškesnio požiūrio, todėl viskas taip ir gavosi. Kai ir darbo sutartis buvo perrašoma, jaučiau, kad bus konfliktinė situacija, tai sutikau su 5 darbo dienomis. Klaipėdoje nelabai ką yra rinktis kitą tokį darbą. Šeštadieniai tai jau bala nemato, atleidžiant prašiau, kad tik už sekmadienius sumokėtų”, – kalbėjo ilgametis žurnalistas.

Jis akcentavo, kad su aktualijomis dirbantys žurnalistai už savaitgalinius budėjimus gaudavo laisvą dieną, o jam tokios galimybės nebuvo, nes laikraštyje buvo vienintelis sporto žurnalistas.

Kolegų žodis

Č. Kavarzos iniciatyva teisme liudijo trys buvę jo bendradarbiai – „Klaipėdoje” jau nebedirbantys Radvilė Rumšienė, Vytautas Petrikas ir Lukas Šperas. Būtent jie pasirinkti liudyti, nes esą gali objektyviau nurodyti visas aplinkybes, kalbėti laisvai, skirtingai nei dienraštyje tebedirbantys kolegos.

Visi jie paliudijo, kad tais atvejais, kai tekdavo dirbti redakcijoje sekmadieniais, ten būdavo ir Č. Kavarza, išskyrus jo atostogas.

„Žinoma, kad teko girdėti jo nusiskundimų dėl darbo savaitgaliais. Sakydavo, kad pavargau, bet kas iš to. Manau, kad jausdavosi neįvertintas”, – kalbėjo reportere dirbusi R. Rumšienė, pabrėždama, kad dirbti viršvalandžius yra laikraščio specifika.

Buvęs bendrovės interneto portalo redaktorius Lukas Šperas minėjo ir tai, kad paskutinius dvejus darbo metus jam tekdavo pavaduoti Č. Kavarzą pastarojo atostogų metu.

„Suprantu, ką reiškia visam puslapiui padaryti medžiagą – tai visa darbo diena, o šeštadienį ir sekmadienį nuolat varžybos”, – kalbėjo L. Šperas.

Pasak jo, kadangi kolega turi gerą humoro jausmą, tai jis vis pajuokaudavo dėl vienintelės laisvos dienos per savaitę.

„Mes kažkaip tų valandų neskaičiuodavome, realiai jei yra koncertas 20 valandą, tai ir važiuoji 20 valandą. Mums dviem fotografams buvo lengviau, nes vienas kitą keisdavome savaitgaliais, o Česlovas visada dirbdavo vienas”, – kalbėjo buvęs dienraščio fotoreporteris V. Petrikas.

Šios bylos nagrinėjimą teismas pratęs kovo viduryje.