Nors Lietuvoje egzistuoja keliasdešimt religinių bendruomenių, kurių skaičius per pastarąjį dešimtmetį padvigubėjo, žiniasklaida dažniausiai atspindi didžiausios iš jų – Romos katalikų bendruomenės naujienas. Publikacijų apie katalikybę procentas šalies visuomenės informavimo priemonėse iš dalies atspindi visuomenės, priskiriančios save šiai bendruomenei, procentą.

2011 metų apklausos duomenimis, katalikais save laikė 77 proc. Lietuvos gyventojų, stačiatikiais – 4,2, sentikiais – 0,8, evangelikais liuteronais – 0,6, evangelikais reformatais – 0,2 proc. gyventojų. Dar beveik 1 proc. gyventojų priklausė kitoms, vadinamosioms naujosioms religinėms bendruomenėms, 6 proc. teigė nepriklausantys jokiai religinei bendruomenei, o net 10 proc. išvis į klausimą neatsakė.

Tuo metu atlikto tyrimo, kurio metu buvo analizuojama 1990-2015 metų „Lietuvos ryto” 2841 publikacija religinėmis temomis, duomenimis, 72 proc. straipsnių kaip tik ir buvo skirti katalikybei, 24 proc. – kitų tradicinių šalies religijų, 9 proc. – netradicinių (naujųjų) tikėjimų atspindėjimui.

Jei, pvz., paskutiniajame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje šalies žiniasklaidoje, informuojant apie naująsias religines bendruomenes, dominavo beveik išimtinai tik jų kritika, naudojant jų apibūdinimui neigiamą reikšmę turinčias etiketes „sekta” ar „kultas”, pastaruoju metu tokių apibūdinimų žiniasklaidoje jau beveik nebepasitaiko.

Pasak sociologės dr. Gintarės Pocės, žiniasklaida yra viena iš priemonių religinių bendruomenių naujienoms atspindėti, tačiau, jos teigimu, nors Lietuvoje egzistuoja religinė įvairovė, šalyje „vyrauja neigiamos nuostatos religinių mažumų, naujų religinių judėjimų atžvilgiu”.

„Žiniasklaida yra įvardijama kaip vienas iš religinės diskriminacijos palaikymo įrankių”, – konstatavo ji, trečiadienį skaitydama pranešimą Klaipėdos regiono žiniasklaidos atstovams.

Pasak G. Pocės, analizuojant minėtas „Lietuvos ryto” publikacijas, apie Romos katalikus buvo rašoma labiau teigiamai nei apie visas kitas religines bendruomenes.

Du pusdienius vykusiuose nuotoliniuose mokymuose vietos žurnalistams profesionalūs lektoriai skaitė pranešimus apie šalies religinių bendruomenių padėtį, tikėjimų įvairovę, religinės diskriminacijos problemas, jų atspindėjimo šalies žiniasklaidoje objektyvumą ir kt.

Kaip įrodymą, jog Romos katalikų bendruomenė kur kas dažniau, nei kitos, atspindima šalies žiniaskaldoje, G. Pocė minėjo ir tai, jog katalikų kunigai neretai kviečiami komentuoti nieko bendra su religija neturinčių visuomeninių reiškinių, sekuliaraus pasaulio įvykių bei tą faktą, jog katalikai dar turi ir savo pačių religinę žiniasklaidą.

Trečiadienį po visų pranešimų vykusioje diskusijoje dalyvavę keli vadinamųjų mažųjų religinių bendruomenių atstovai pripažino, jog šalies žiniasklaida, atspindindėdama jų padėtį, pastaraisiais metais yra kur kas objektyvesnė ir palankesnė, nei kad būdavo pirmaisiais nepriklausomybės metais, tačiau vis tiek teigė pasigendą daugiau teigiamų publikacijų ar TV reportažų.