„Atvira Klaipėda“ jau skelbė viešojo transporto kelionių ataskaitą nuo griežtojo karantino įvedimo gruodį iki vasario pirmos dekados (karantino tendencijos). Kalendorinio pavasario pradžia – gera proga apžvelgti pasibaigusios žiemos skaičius.

Šios žiemos kelionių rodikliai

Reakcija į sprendimus – vangesnė

Praėjusį pavasarį ir vasarą stebėjome, kad mūsų keleiviai sureaguoja dar prieš įsigaliojant epidemijos valdymo sprendimams, tik juos anonsavus. Ta taisyklė galiojo abiem kryptimis – tiek skelbiant karantinus, tiek skelbiant jų atlaisvinimus.

Buvusioji Vyriausybė režimus keisdavo retai, iš esmės tebuvo keturi rimti režimo keitimai, kuriuos lydėdavo kelionių viešuoju transportu pokyčiai.

Naujoji valdžia laikosi kiek kitokios komunikacinės politikos. Padėtį komentuoja ne tik sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, tačiau ir premjerė, ir vidaus reikalų ministrė, savo žodį pasako ir Ekspertų taryba. Ta tema retorikos yra daug ir įvairios. Galbūt ir dėl to koreliacija tarp konkretaus pranešimo ar sprendimo nebėra tokia ryški kaip pernai.

Tačiau nuo sausio pabaigos informacinis fonas ir keliami lūkesčiai tampa vis labiau optimistiniai, tuo pačiu mūsų kelionių skaičiaus augimas nuo labai žemos bazės spartėja.

Lūžio taškas – vasario vidurys

Sausio 25 dieną Vyriausybė apsisprendė tęsti karantiną ir vasarį. Tačiau, matyt, buvo ieškota ir kokių nors mažareikšmių, užtat simboliškų atlaisvinimų, kurie palaikytų visuomenės dvasią. Leista slidinėti, ir nuo vasario pradžios dėl šitokio laisvalaikio leidimo sąlygų įvyko trys posėdžiai, priimti trys ministro sprendimai.

Kadangi iki vasario 15 dienos neįvyko jokių kitų režimo atlaisvinimų, kelionių augimą sausio pabaigoje ir pirmąją vasario pusę galime aiškinti arba pandeminiu nuovargiu (tai logiškas, tačiau pernelyg universalus paaiškinimas), arba žvalinančiu leidimo slidinėti poveikiu, kurį patyrė net ir tie, kurie nestoja ant slidžių. Turėjo reikšmės, matyt, ir mažėjantys susirgimų skaičiai, nors nesame tikri, kad mūsų keleiviai kasdien juos prisikišę nagrinėja.

Paslaugomis naudojasi darbo laiku

Kur kas esmingesni visuomenės gyvenimui nei tas leidimas slidinėti buvo vasario 12 A. Dulkio sprendimai Nr. V-295 ir V-296 dėl grožio paslaugų teikimo ir prekybos sąlygų, kurių įtaką kelionių skaičiui pamatėme jau nuo pirmadienio, vasario 15 dienos. Tuo pačiu išryškėjo ir neįprasta kelionių dinamika pačios darbo dienos viduryje.

Senais, ikipandeminiais laikais, darbo dieną būdavo du kelionių pikai. Rytinis, aštrus, apie 7-8.30 val., ir pavakarinis, ne taip ryškiai išreikštas.

Metiniai kelionių skaičiai

Ryte darbas, pamokos ir paskaitos prasidėdavo daugmaž tuo pačiu laiku, o baigdavosi skirtingu. Mokinukai grįždavo anksčiau, dirbantys kartais po darbo dar eidavo į parduotuves, todėl vakarinis pikas turėdavo ne smailės, o bangos pavidalą, ir tos bangos ketera būdavo žemesnė nei rytinė smailė.

Vasarį jau yra dienų, kai popietinio piko absoliutūs valandos skaičiai viršija rytinį piką. Spėjame, kad darbovietės lanksčiau žiūri į darbo valandas, suteikiama galimybė ir dienos metu darbuotojams vykti į atsivėrusias paslaugų bei prekybos vietas, ir kaip tik tai generuoja popietinį keleivių srautą. Pagal tai mes šiek tiek pertvarkėme ir autobusų grafikų ritmą, kad išlaikytume leistinus salono erdvės parametrus.

Antroji automobilizacijos banga

Bendrąjį judėjimo intensyvumą rodo ne tik viešojo transporto keleivių skaičius. Nuo pernai diegdami išmanaus eismo valdymo Klaipėdos mieste sistemą turime galimybę matuoti viso eismo intensyvumą konkrečiame gatvės pjūvyje. Čia – pravažiuojančių automobilių paros skaičius Taikos prospekte ties Naikupės/Debreceno gatvių sankryža.

Absoliuti dauguma tų automobilių – lengvieji. Matome, jog to srauto nuosmukis įvedus karantiną buvo panašus kaip ir viešojo transporto keleivių skaičius, ir dabar jau beveik atsistatė.

Per praėjusius metus Klaipėdoje ir rajone padidėjo automobilizacijos lygis. Klaipėdos mieste, nors per metus pas mus ir sumažėjo gyventojų skaičius, lengvųjų automobilių padaugėjo nuo 68 823 iki 71 595. Klaipėdos rajone lengvųjų automobilių skaičius pagausėjo nuo 33 154 iki 35 260 (abiem atvejais lyginame 2020 01 01/2021 02 01) ir negali būti paaiškinamas vien demografiniais pokyčiais. Spėtume, kad daugelis rajono šeimų tiesiog įsigijo antrąjį automobilį atskirai važinėti į Klaipėdą.

Darome išvadą, jog dalis buvusių viešojo transporto keleivių per tuos mėnesius pasirinko asmeninį automobilį.

Kadangi tai daug didesnė investicija nei metinis viešojo transporto bilietas, toks pasirinkimas turės ilgalaikes pasekmes viešojo transporto daliai bendrame judumo paveiksle.

Nepaisant to, kelionių skaičiai rodo, jog viešasis transportas yra būtinai reikalingas tiems klaipėdiečiams ir priemiesčio gyventojams, kurie kelionei autobusu alternatyvų neturi.

Prognozė

Labiausiai garantuotas būdas apsijuokti – paskelbti kokius nors su pandemijos perspektyva susijusius laukiamus keleivių skaičius. Tačiau esame priversti planuoti: to iš mūsų reikalauja įstaigos steigėjas, to iš mūsų prašo kontraktuojami vežėjai.

Turbūt nesuklysime teigdami, kad ikipandeminių darbo dienos kelionių skaičiaus – 70-80 tūkstančių – šiemet nebesusigrąžinsime.

Tačiau matau galimybę, esant optimistiniam pandemijos eigos scenarijui, iki metų pabaigos paauginti kelionių skaičius. Bet kuriuo atveju, to sieksime skrupulingai išlaikydami kelionės saugumo standartus ir esamo tinklo rišlumą.