Viešojoje erdvėje laužomos ietys dėl vadinamosios Stambulo konvencijos, kurios, įtariu, nemaža dalis diskutuojančiųjų net neskaitė, privertė mane pačią perskaityti šį klaikiai nuobodų, valdiškomis trafaretinėmis frazėmis sukurptą, bet, ačiū Dievui, ne tokį jau ir ilgą dokumentą.
Pirma, kas jame krito į akis – tai, švelniai tariant, prastokas pažodinis vertimas iš, matyt, anglų kalbos. Pacituosiu tik pora to iliustracijų:
„Šalys imasi būtinų priemonių moterų įgalėjimui skirtoms programoms ir veiklai skatinti” ir „šalys įsipareigoja (…) skatinti bei veiksmingai įgyvendinti moterų ir vyrų lygybės ir moterų įgalėjimo politiką.
Jei atvirai, nesuprantu, ką konkrečiai turi įgalėti tos moterys. Nebent jos visos a priori yra neįgalios?!
Matyt, tai dar vienas mūsuose neilgai trukus išpopuliarėsiantis naujadaras šalia jau išpiarintų įvairių įveiklinimų ir panašių naratyvų.
Bet tai tik žiedeliai, į kuriuos net neverta kreipti dėmesio.
Nuliūdindama visų seksualinių mažumų negerbėjų būrį turiu atsakingai pareikšti, jog minėtoje konvencijoje apie tai visiškai nieko nekalbama!
Ji išimtinai skirta vien tik kovai su smurtu prieš moteris, tarsi lietuviai (ar kiti europiečiai) vyrai nieko daugiau neveiktų, kaip tik nuo ryto iki vakaro luptų savo mylimąsias.
O gal Lietuva/Europa jau perėmė Saudo Arabijos teisinę sistemą ir čia nebeveikia įstatymai bei teisės aktai, ginantys moteris nuo smurto artimoje aplinkoje? Gal Lietuvoje staiga dingo visi iki šiol sėkmingai veikę ir nuolat besikuriantys Moterų centrai, nemokamos telefonų pagalbos linijos ar gal uždraustos nevyriausybinės organizacijos, ginančios visas, kokios tik įmanoma, moterų teises?
Būtent toks įspūdis susidaro, paskaičius Stambulo konvenciją, nes tai, ko joje reikalaujama, Lietuvoje puikiausiai veikia ne pirmus metus.
Dar įdomiau, kad nemažą dalį konvencijos užima nusikalstamų veikų, kurioms Baudžiamajame kodekse numatytos atitinkamos sankcijos, vardijimas. Tiesa, vienas iš gana pikantiškų nusikaltimų, panašu, skirtas konkrečiai kelioms Afrikos šalims, kuriose iki šiol, žinia, tebeegzistuoja specifiniai nežmoniški jaunų moterų lytinių organų žalojimo metodai (jie detaliai išvardinti 38-ajame konvencijos str.). Politiniame dokumente metodiškas visų moteriškų lyties organų sudedamųjų dalių vardinimas kelia pagrįstų klausimų, kokiu tikslu tai daroma ir kuo čia dėta Lietuva bei likusios civilizuotos Europos šalys?!
Tiesa, šiokias tokias, labai jau netiesiogines sąsajas su jomis norint galima įžvelgti, mat net keturi straipsniai (60-64 str.) skirti pabėgėlių (prieglobsčio prašytojų) moterų padėčiai bei teisiniam šalių bendradarbiavimui šioje srityje aptarti.
Tačiau klausimas elementarus: negi jei, pvz., iš kokios nors tolimos trečiojo pasaulio šalies Lietuvoje apsigyvenusioje šeimoje vyras lups žmoną ar, neduok Dieve, sumanys iškrypėliškai žaloti jos lyties organus, jam nebus taikomi tie patys mūsų šalies gana griežti įstatymai dėl žmogaus kūno sužalojimo?
Kaip tariant, Stambulo konvencija yra vienas iš daugybės panašių formalių tarptautinių dokumentų, kuriuos ES valstybėse privalu ratifikuoti dėl paukščiuko ir kuriuos įprastai dauguma šalių pasirašo net nesigilindamos į jų teksto esmę, mat Europos biurokratai taip neva kovoja su visų įmanomų lygių nelygybe bei už visų lygias teises.
Tiesa, reiktų jiems dar kažkokiu būdu visgi sumąstyti, kad ir vyrai galėtų gimdyti, nes dabartiniu atveju, kaip bežiūrėk, stiprioji lytis šioje srityje lieka nuskriausta…
O kalbant ritmai, tikrosios priežastys, kodėl taip staigiai prispyrė konvenciją ratifikuoti ir Lietuvoje, subjektyviu pastebėjimu, slypi visai ne ten, dėl ko ir kilo didysis šaršalas.
Jis, žinia, kilo dėl baimės, kad neva šiuo dokumentu norima įteisinti kažkokią trečiąją lytį, kuri galėtų kelti grėsmę krikščioniškai tradicinei šeimos – vyro ir moters sąjungos – sampratai.
Aš tokių toli siekiančių išvadų 49 psl. dokumente neradau.
Man asmeniškai pastraipa, kurioje lyg tarp kitko įvardinta socialinė lytis, baimės nesukėlė.
Visa kiek patrumpinta citata skamba taip: „Užtikrinama, kad (…) šalys įgyvendintų be diskriminacijos dėl bet kokių priežasčių, pavyzdžiui, biologinės ar socialinės lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo nacionalinei mažumai, turto, kilmės, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, amžiaus, sveikatos būklės, negalios, civilinės būklės, migranto arba pabėgėlio statuso ar kito statuso”.
Man kur kas didesnę nuostabą sukėlė kita, subjektyviu pastebėjimu, tikroji, labai jau žemiška skubos ratifikuoti visiškai bevertį, Lietuvos teisės aktus kaip papūga atkartojantį dokumentą, priežastis.
Ji slypi štai šiose citatos: „Šalys skiria tinkamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kad būtų galima tinkamai įgyvendinti integruotą politiką, priemones ir programas, skirtas visų formų smurto, įtraukto į šios Konvencijos taikymo sritį, prevencijai ir kovai su juo, įskaitant nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės vykdomą politiką, priemones ir programą (…) Šalys paskiria arba įsteigia vieną ar daugiau oficialių įstaigų, atsakingų už politikos ir priemonių, skirtų visų formų smurto, įtraukto į šios Konvencijos taikymo sritį, prevencijai ir kovai su juo, koordinavimą, įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą”.
Išvertus šią rašliavą į žmonių kalbą, tai reiškia ne ką kita, kaip pastangas mokesčių mokėtojų pinigais sukurti „geriems”, reikalingiems, saviems draugams ir bičiuliams naujas šiltas kavos gėrikų ir ataskaitų Europos biurokratams rašytojų vieteles.
O kadangi konvencija, net neabejokime, bus ratifikuota, tai iš anksto naujiesiems jos įgyvendintojams siūlau ir skambų šūkį: „Kiekvienai Lietuvos moteriai – po atskirą Moterų centrą!”
Tad su Kovo 8-ąja visų lyčių, kad ir kiek jų bebūtų, atstovai!
P.S. Pirmadienį pranešta, jog į Seimo pavasario sesiją Stambulo konvencijos svarstymas neįtrauktas.
Perskaičiau pavėluotai, bet puikiausias Palmiro straipsnis. Labai pakėlė nuotaiką.
Noriu priminti besipiktinantiems laisvės partijos ir kitų, priklausančių valdančiajai daugumai, atstovams: per rinkimus kalbėjote apie marichuanos mažo kiekio dekriminalizavimą, o dabar jau dekriminalizuojate VISŲ absoliučiai narkotikų mažus kiekius. Tai logiška išvada, kad jeigu Jūsų Morgana per rinkimus siekė „Teisiškai sureguliuoti sekso darbuotojų veiklą ir taip sudaryti sąlygas sekso darbuotojams mokėti mokesčius, įgyti sveikatos draudimą ir socialines garantijas.”https://www.laisvespartija.lt/kandidatai/morgana-daniele/”, tai po kelių metų ši „garbi” profesiją, o tiksliau sakant, prekyba žmonėmis, bus taip pat įteisinta, kaip kad dabar daroma su kokaino ar amfetamino „mažu” kiekiu. Jo gi daug ir nereikia.
Demagogija ir tiek. Kaip vienos partijos nares programa ir pasiulymai gali lemti Seimo daugumos sprendimus, t.y. 71 Seimo nario balsavima „Uz”? Morgana Daniele juk ne Karbauskis, o Laisves partija nera konservatoriai. Preliminariai buvo priimtas projektas del narkotiku mazo kiekio dekriminalizavimo, BET su dideliu siekiu ir ipareigojimu tobulinti. Kiek zinau keliu konservatoriu Seimo nariu nuomone, tai partija nepritars sunkiuju narkotiku dekriminalizavimui, jau nekalbant apie jusu eskaluojama prostitucijos iteisinima. Reiketu skirti administracine atsakomybe nuo baudziamosios, ir civilines teises igalinimus atskirose srityse, o po to kalbeti is auksto ekspertinio kalno. Ech ta pralaimejusiuju politika…
N.Puteikiene, dėl prostitucijos legalizavimo jau gerokai perspaudėte. Aš suprantu, kad esate politikė ir jums taip norisi į laužą sausuolių įmesti. Prostitucijos legalizavimo klausimo nėra nei Vyriausybės programoje, nei Seimo darbotvarkėje. Kai kurios partijos (Liberalų sąjūdis, Laisvės partija, LSDP) pasisako tik dėl to, kad prostitucija besiverčiantiems žmonėms nebūtų taikoma administracinė atsakomybė. O tai visiškai ne tas pats, kas legalizavimas. Prekyba žmonėmis, sąvadavimas ir toliau lieka Baudžiamojo kodekso sritimi.
Priimkite tai, kaip skiepą, nes aš tik pacitavau Morganos Danielės viešai deklaruojamą siekį, juo labiau, kad kitas jos siekis – VISŲ rūšių narkotikų mažo kiekio dekriminalizavimas – jau ant įgyvendimo slenksčio : „Sureguliuotos sekso paslaugos.
Teisiškai sureguliuoti sekso darbuotojų veiklą ir taip sudaryti sąlygas sekso darbuotojams mokėti mokesčius, įgyti sveikatos draudimą ir socialines garantijas.”https://www.laisvespartija.lt/kandidatai/morgana-daniele/
Nina Puteikiene, nieko nepriimsiu ir nereikia kitiems siūlyti jūsų klaidingo supratimo. Maišote teisinį reguliavimą kaip jums politikei, patinka, ir sąmoningai klaidinate, kad manipuliuotumėte viešąja nuomone. Bent įsigilintumėte į teisinį reguliavimą ir rašytumėte apie ką suprantate.
Visiškai sutinku su Palmira. Lengviau yra ratifikuoti tokią konvenciją, negu imtis realių priemonių, ginančių moteris nuo rafinuoto, ne fizinio smurto. Štai, pvz. skyrybų atveju Lietuvoje nukenčia tikriausiai 99 proc. atvejų moterys, bet Stambulo konvencija to nepakeis. Tai pakeisti gali įstatymų pakeitimai: Vokietijoje jei vieno sutuoktinio pajamos santuokos metų viršija kito sutuoktinio pajamas, tai skyrybų atveju sutuoktinis privalo kitam sumokėti pusę susidariusio skirtumo. Kai kandidatavau į Seimą, tai buvo viena iš idėjų, kurią siūliau įgyvendinti. Tuo tarpu šiandienos seimas eina visai kita kryptimi: be visų rūšių mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo (ne ne, ne tik marihuanos, bet ir kokaino, ir extazy, ir amfetamino etc.), – ir sekso sferos darbuotojų įteisinimas. Ar neatrodo, kad Seimo dauguma, siekianti ratifikuoti Stambulo konvenciją ir tuo pat metu – įteisinti sekso darbuotojų statusą – veikia kardinaliai vertybiškai priešingomis kryptimis, tuo tik įrodydama šios konvencijos deklaratyvumą, o kartu – savo veidmainiškumą?
kodel taip reikia meluoti del prostitucijos iteisinimo? Vel jums prisisapnavo?
Nina, nesutinku su Jumis šiuo klausimu. Jeigu šiek tiek įsigilinsite į smurtą šeimos aplinkoje klausimą išsiaiškinsite, kad didžioji dalis smurtą patyrusių moterų/vaikų įprastai net nesikreipia į teisėsaugą, kadangi netiki, kad sulauks pagalbos. Yra ne viena istorija, kai išprievartavimo aukos papildomai sulaukia pašaipaus požiūrio policijoje ir dar turi įrodyti, kad jos – aukos. T.y. vyksta tolimesnis aukos engimas. Nepaisant to, kad turime visą įstatymų bazę, reglamentuojančią šią sritį, kaip Palmira ir paminėjo. Įstatymų turime – neturime tinkamos filosofijos, t.y. visuotinio aiškaus tarsi refleksas nepakantumo smurtui, patyčioms, nelygybei. Konvencija – tai savotiška deklaracija, kad civilizuotos šalys skirs daugiau dėmesio ir išteklių šiems klausimams išgveldenti, aptarti iš visų pusių ir prieiti prie tam tikrų veiksmų ir požiūrio protokolų, kurie galios civilizuotoj šaly. Pas mus dar reikėtų padirbėti šiuo klausimu. Praeitais (ar užpraeitais) metais buvo ypatingai žiauriai sumušta mergaitė po bandymo ją iššaginti. Turbūt visi prisimename tą istoriją. Ir ka – teisėsauga puikiai suveikė?? Ar Teisybė tikrai įvyko? Visuomenėje, kur yra garsiai ir aiškiai sutarta dėl nepakantumo smurtui tai būtų neįmanomas teismo sprendimas.
Dėl prostitucijos – sakyčiau, kad kaip tik šios temos vengimas ir vaizdavimas, kad sekso industrijos nėra mūsų šaly yra didžiausias veidmainiškumas. Kol yra paklausa, bus ir pasiūla. O vengimas įteisinti šią sritį tik palieka visas tas moteris, įprastai ir taip gyvenančias skurdžiai, už įstatymo ribų – be tinkamos apsaugos, be garantijų, be teisės į saugų darbą, kaip bebūtų.
Ir aš manau kaip Palmira ir Puteikienė : dėl naujų kavos gėrimo kontorėlių ir daugiau jokios naudos ar gynimo nuo smurto . Tarkime , jei jau smurtą patyrusi moteris kreipsis pagalbos kur skambins iš kart po įvykio ? Policijai ? Kaip visada ? O toliau kaip numato BK ar CK ? Ar ” stambulo konvencijai ” ? Ir ši ims ginti moterį ? Manau , ne . O jei smurtaujantis vyras norės išvengti atsakomybės ir pareigūnams pareikš , kad jis tai yra ji , save jaučia moterimi ir tokia jo socialinė lytis – moteris . Taip išeis , kad moteris smurtavo prieš moterį ? 🙂 Ir ? Ar, patyrusiai smurtą ,nereikės papildomai po tokių vyro ” stambulo pasakų ” papildomai įrodinėti , kad ją skriaudė vyras ir ji gyveno su vyru ?