Seniausi Klaipėdos uoste esantys kranai turėtų būti ne supjaustyti į metalo laužą, o išsaugoti ir tapti miestą puošiančiais eksponatais. Tuo įsitikinęs aktyvus klaipėdietis, istorijos entuziastas Eimantas Koševoj. Jam pritaria ir uostininkai, ir paveldosaugininkai, tačiau nesusikalbama, kas turėtų imtis iniciatyvos.

„Ar „Klasco“ nenorėtų paskutinio GANZ krano palikti kaip muziejinio mums visiems?“ – „Atvirai Klaipėdai“ parašė E. Koševoj, pasidalinęs ir tokio krano nuotrauka.

Jis tvirtino, jog GANZ tipo kranai šiuo metu Klaipėdos uoste yra seniausi, nes senesnių jau, ko gero, nėra išlikę, visi jie buvo supjaustyti į metalo laužą.

E. Koševoj aiškino, kad GANZ tipo kranus galima pamatyti dar 1980 metais darytose Klaipėdos uosto nuotraukose, tad jiems turėtų būti apie 50 metų.

„Pasaulio uostuose yra išsaugota nemažai senųjų kranų, kurie stovi kaip muziejiniai ar dekoraciniai. O pas mus kartojasi nurašyto karinio laivo istorija… Be to jau senokai buvo iškelta idėja, kad Klaipėdoje galėtų atsirasti Uosto ar Uosto technikos muziejus. Ir, va, dabar dalis potencialių eksponatų keliauja į metalo laužą. Mano nuomone, vienas ar keli tokie kranai galėtų stovėti ir niekam netrukdytų „Memelio miesto” teritorijoje, kitas variantas – Kruizinių ir karo laivų pirsas, „Klaipėdos laivų remonto“ kampas, kur dabar yra gamybinė dalis. O dar įdomesnis variantas yra Dangės krantinė, kur dabar yra „Klaipėdos energija“, nes čia juk juk yra ikikarinio jūrų uosto dalis“, – savo mintimis dalijosi E. Koševoj.

Tačiau jis pabrėžė, jog pirmiausia reikalingas sprendimas – išsaugoti.

„Liko stovėti tik vienas kranas, o stovėjęs arčiausiai Naujosios Uosto ir Naujojo Sodo gatvių sankryžos jau yra ardomas pjaustymui, greta buvęs pastaruoju metu jau yra supjaustytas“, – apgailestavo E. Koševoj.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco“) generalinis direktorius Vytautas Štumbergas tvirtino, jog šiuo metu įmonės teritorijoje yra du GANZ tipo kranai. Abu jie yra nenaudojami jau trejus metus.

„Šis klausimas, ką su jais daryti, man yra aktualus. Pradedama Žiemos uosto rekonstrukcija, todėl tiems kranams arba reikia rasti kitą vietą, arba juos supjaustyti. Mes turime ir daugiau nenaudojamos archyvinės krovos technikos. Bet įmonei reikalingi plotai, vieta, todėl nei kranų, nei kitų nenaudojamų įrenginių negalime amžinai laikyti“, – teigė V. Štumbergas.

Jis pritarė idėjai, jog GANZ tipo kranai turėtų būti išsaugoti, o ne virstų metalo laužo krūva.

„Pas mus dar dirba vienas dokininkas, kuris prisimena, kaip tie GANZ kranai buvo sumontuoti. Jis pasakojo, kad dirbti šiais kranais buvo labai didelis prestižas. Aš visada pasisakiau ir iki šiol palaikau Uosto muziejaus idėją. Jis Klaipėdoje tikrai yra reikalingas. Manau, kad visos uosto kompanijos turi tokių daiktų, kurie muziejuje galėtų būti eksponuojami. Istoriniais tapusius dalykus reikia išsaugoti anūkams, ateities kartoms. Esu apvažiavęs daug pasaulio uostų ir nemažai jų yra uostų muziejai, o kai kurie yra tokie, kad iš įdomumo išsižiojęs vaikštai“, – kalbėjo V. Štumbergas.

Uosto muziejaus idėja Klaipėdoje sklando jau gerą dešimtmetį. Tačiau iki šiol nesusikalbama, kas turėtų imtis iniciatyvos jį įkurti, problemų kyla ir dėl vietos, nes jei jis atsirastų uosto teritorijoje, aplankyti muziejų būtų sudėtinga – ji yra uždara.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiojo inspektoriaus Laisvūno Kavaliausko nuomone, geriausia vieta eksponuoti uoste nebenaudojamus įdomius įrenginius būtų istorinė P. Lindenau laivų statyklos vieta prie garsiojo elingo.

„Kaip tik ten nuo marių pusės yra išlikę bėgiai, ant kurių ir būtų galima pastatyti tuos senuosius kranus. Esu buvęs kone visuose Baltijos istoriniuose uostuose ir mačiau, kaip tokie kranai tampa net traukos objektais. Pavyzdžiui, Tartu uoste kiekvieną vasaros vakarą ant tokio krano vyksta šviesos ir muzikos šou, pritraukiantis daug žmonių, nes reginys tikrai gražus“, – teigė L. Kavaliauskas.

Jis tvirtino, jog kol kas nė vienas Klaipėdos uoste esantis kranas nėra paskelbtas technikos paminklu.

„Tačiau manau, kad yra tikslinga juos inventorizuoti, įvertinti ir galbūt įtraukti į kultūros vertybių registrą, nes išlikusių tų senųjų kranų tikrai yra vos keli. Jei jau visuomenė susidomėjo, mums taip pat reikėtų imtis iniciatyvos šiuo klausimu“, – lyg ir pažadėjo L. Kavaliauskas.