KU mokslininkių išradimas sieks neutralizuoti naftos išsiliejimų jūroje padarinius

Švietimas

Dviejų Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkių Tatjanos Paulauskienės ir Marijos Kataržytės idėja – vandenis užteršusius naftos produktus išskaidyti ir neutralizuoti aplinkai draugiškais biologiniais mikroorganizmais jau pradėjo išradimo patentavimo ir preparato technologijos sukūrimo kelią.

Klaipėdos universiteto mokslininkių Tatjanos Paulauskienės ir Marijos Kataržytės išradimas padės neutralizuoti naftos išsiliejimų jūroje padarinius

Mokslininkių projektas laimėjo Mokslo, inovacijų ir technologijos agentūros (MITA) finansavimą, leisiantį sukurti ir išgryninti išradimo technologiją, ją patentuoti ir licencijuoti bei pasiūlyti tarptautinei rinkai.

KU Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto vyresniąją mokslo darbuotoją T. Paulauskienę ir Jūros tyrimų instituto mokslininkę, tyrinėjusią Baltijos jūros pakrantės taršą mikroorganizmais, M. Kataržytę prieš porą metų į komandą suvedė netyčia gimusi mintis – patikrinti, ar gali mūsų pakrantės smėlyje ir vandenyje aptinkami mikroorganizmai išskaidyti ir neutralizuoti naftos produktus. Pirmieji bandymai, atlikti laboratorijoje, buvo rezultatyvūs. Tai mokslininkes ir užvedė ant sėkmės kelio.

Baltijos jūros vandens ir pakrančių tarša naftos produktais – aktuali problema. Atvejai, kuomet fiksuojami didesni ar mažesni naftos išsiliejimai uostuose ar jūros vandenyse, nėra reti.

Europos Komisijos duomenimis, Baltijos jūroje intensyviai vyksta naftos transportavimas laivais – vienu metu jūroje plaukia daugiau kaip 2000 laivų, gabenančių naftą. Prognozuojama, kad artimiausioje ateityje krovinių gabenimas jūra bus dar intensyvesnis, o tai didina ir ekologinių incidentų riziką. Lietuva ir jos jūrinė aplinka šiame kontekste taip pat ne išimtis

„Mūsų kuriama technologija orientuota į didesnio mastelio išsiliejimus, kai naftos produktai pasklinda dideliame vandens plote ir jų jau neįmanoma surinkti mechaniškai. Teršalų neutralizavimo darbą turėtų atlikti mūsų išskirti mikroorganizmai“, – KU pranešime spaudai pažymi T. Paulauskienė.

Mokslininkė drauge su kolege šiuo metu sprendžia problemą, kokia biologinė medžiaga galėtų efektyviai tarnauti išskleidžiant mikroorganizmus dideliuose nafta užterštuose plotuose.

Iš MITA gautas finansavimas galutinei technologijai sukurti, jos metodikai aprašyti ir patentuoti, paspartins išradimo kelią praktinio panaudojimo link. Planuojami eksperimentai su šiaudais, aerogeliais, kurie galėtų ir tapti aplinkai draugiškomis mikroorganizmų pernešimo priemonėmis.

Jūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja M. Kataržytė sako, jog didžiausias šio etapo iššūkis – sukurti ir išgryninti efektyvią technologiją.

„Iki šiol vykdėme tik laboratorinius eksperimentus, kai aplinkos sąlygas gali kontroliuoti, dabar mūsų laukia eksperimentai natūraliomis sąlygomis. Dar vienas svarbus kriterijus, kurio turime siekti, kad technologija turi būti ne tik efektyvi, bet ir nebrangi. Tada ji bus sėkminga ir naudojama praktiškai“, – sako M. Kataržytė.

Projektas, pavadintas „InoBioTech Baltija“, startuoja balandžio 1-ąją ir tęsis daugiau nei metus. Projektą mokslininkės įgyvendins drauge su KU atžaline įmone „Inobiostar. Išradimui „sukomercinti“ (t.y. išbandyti, parengti metodines rekomendacijas, pagaminti bandomąją medžiagą) skirta 100 tūkst. eurų.

Kuriama technologija jau yra apsaugota – pateikta prioritetinė paraiška ir jos kopija Europos patentų biurui, o jos pagrindu pagamintą produktą bus siūloma licencijuoti. Pagrindine technologijos taikymo sritimi nurodomas vandens transporto sektorius. Tikslas – inovatyvios ir aplinkai draugiškos biologinio valymo technologijos, skirtos naftos teršalams skaidyti jūrinėje aplinkoje, kūrimas, taip siekiant užkirsti kelią vandens taršai Baltijos jūros regione, uostų akvatorijose ir jūros pakrantėse.

Teigiama, jog didžiausią žalą išsiliejusi nafta padaro pasiekusi negilius vandenis ar krantą, užteršdama jautrias buveines ir pakenkdama tose pakrančių vietose gyvenančioms rūšims.

„InoBioTech Baltija“ technologiją būtų galima naudoti ir labai sekliuose vandenyse, mažesniame nei 5 ar 10 metrų gylyje, ir ji neturėtų neigiamos įtakos jūros dugne gyvenantiems organizmams.

0 Comments

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Sveikata

Klaipėdos universitete - tradicinė vydūniška konferencija

Kaip ir kiekvieną pavasarį, Klaipėdos universiteto (KU) Sveikatos mokslų fakultetas kartu su Vydūno draugija rengia konferenciją „Į sveiką gyvenseną ir ...
2024-03-21
Skaityti daugiau

Švietimas

„Vėtrungės“ gimnazijoje - unikali paroda

Minint Pasaulinę žemės dieną, trečiadienį Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijoje pristatyta Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto parengta paroda „Pažintis su nematoma ...
2024-03-20
Skaityti daugiau

Verslas

Apie tvarios energijos gamybą ir kaip tam pažaboti Baltijos vėją

Kaip Baltijos jūros vėją pažaboti tvarios energijos gamybai? Atsakymo į šį klausimą bus ieškoma su AB „Ignitis grupė“ vadovu Dariumi ...
2024-03-07
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This