Pirmo karantino metu gimusi konditerijos idėja – La Farine – dar labiau suartino klaipėdietes mamą ir dukrą – Alioną ir Natali Piagaj. Anot jų, šeimos verslo idėja tapo kone geriausiu atradimu.

Įmonės siela Aliona Piagaj sako, kad šis netikėtas nuotykis jai suteikė pilnatvės jausmą, nes savo pomėgiu gaminti dabar gali nudžiuginti ir kitus.

Kaip gimė jūsų meilė konditerijai?

Turiu prisipažinti, kad meilės virtuvei aš niekada nejaučiau. Tačiau visada buvo, yra ir, manau, visad išliks meilė grožiui. Visi mano gyvenimo užsiėmimai vienaip ar kitaip susiję su grožiu. Aš ir pati mėgstu visad atrodyti pasitempusi bei graži ir kitus puošti. Dauguma mano draugų dažnokai pasako man: „Niekada nepatikėtume, jog tu ir virtuvė“… Į tai aš nuolat atsakau su šypsena: „Aš ir menas“.

Kaip gimė mintis kurti konditerijos veiklą?

Šis klausimas mane pačią labai domina. Aš pati niekada neieškojau šio užsiėmimo – veikiau jis pats mane atrado. Vieną dieną aš stebėjau Instagramą, ir nuoširdžiai žavėdamasi moterimis, kurios kūrė tokius grožius ir stebuklus, galvojau, kaip nuostabu būtų ir pačiai taip mokėti. Eidama į svečius, aš galėčiau juos neštis lauktuvių, vaišinčiau savo draugus, artimuosius ir mylimuosius. Ir mano noras pradėjo pildytis.

Nutariau eiti mokytis, kad įgyčiau būtinųjų žinių ir įgūdžių. Pradžia nebuvo lengva ir niekas nesigavo. Iškepiau šimtus nesėkmingų partijų skanėstų, galvojau, gal man niekada ir nepavyks. Manyje tarytum vyko kova. Protas sakė „Tikrai nepavyks“, o širdis švelniai šnabždėjo: „Pabandyk dar kartą“. Negaliu apsakyti, kaip džiaugiausi kiekvienam savo kad ir mažyčiu pasiekimu.

Pardavus pirmą savo sėkmingą gaminį iškart gavau tokį nuostabų atsaką, man dėkojo, džiaugėsi ir gyrė. Ir aš pajaučiau – tai mano kelias!

Kas jums yra saldumynai?

Mano saldėsiai tai ne vien saldumynai. Tai tarytum meilės žinutė, kurį grįžta man šimteriopai – tiek finansine prasme, tiek ir dėkingumo gausa. Mano desertas – tai asmeninė žinutė iš širdies į širdį.

Pamenu, dukra nutarė pasveikinti mamą gimimo dienos proga, aš jos išklausinėjau, kaip mamytė ją vadino vaikystėje. Šiais žodžiais aš papuošiau makaronsus. Neįmanoma aprašyti mamos jausmų, kai ji gavo tokią dovaną. Jos kartu tarytum sugrįžo į tuos laikus, nežiūrint to, kad dukra buvo už 500 kilometrų nuo mamos.

Šokoladinės širdelės viduje vienas jaunuolis paslėpė sužadėtuvių žiedą. Į širdelę galime įdėti bet koki1 užsakovui svarbią žinutę. Pildant mamos dienos progai skirtas dėžutes mes verkėme. Vyrai, moterys, vaikai, sveikindami savo mamas, patikėjo mums rašyti šias meilės žinutes savo artimiausiam gyvenimo žmogui. Kiek meilės ir šilumos buvo sudėta į tuos žodžius savo mamoms, o mes buvome šios meilės tarpininkais.

Kaip išmokti gaminti?

Aš manau, kad galima išmokti ką tik nori, svarbu tik iš tikro to siekti. Viena mano reikšmingiausių gyvenimo mokytojų Aida Krupskienė mums besišnekučiuojant pasakė labai reikšmingus, ilgam įstrigusius man žodžius: „Aš kaifuoju nuo gyvenimo“. Šie žodžiai surezonavo su visa mano esybe, nes tik aš esu savo gyvenimo ir laimės kūrėja. Ir aš ne vien išgirdau, bet išjaučiau, suvokiau, kad ir „aš kaifuoju nuo gyvenimo“! Juk mano viduje jau yra visko, ko tik gali reikėti mano laimei, ir jo yra gausiai. Tik tuomet, kai jauti savo vidinę jėgą, suvoki savo jausmus ir aiškiai žinai, ko nori, visos svajonės pradeda pildytis neapsakomu greičiu. Tad mano laimės formulė – „aš kaifuoju nuo gyvenimo, jaučiu savo jėgą, einu ir mokausi!”.

Kas jums yra skaniausia?

Iš mano desertų linijos aš asmeniškai labiausiai mėgstu makaronsus. Daug kas juos vadina tiesiog sausainukais, tačiau iš tikro tai pyragėlis, kuris neturi nė gramo baltų miltų. Jų puselės yra vadinamos dangteliais, kremas mano variante yra ganašas. Tai – baltas belgiškas šokoladas (CHEBAUT) sumaišytas su grietinėle. Makaronsų įdarų yra tokia begalybė, kad net vardinti pavargtume. Aš asmeniškai manau, jog mano makaronsų sekmės priežastis yra būtent ganašas.

Ko gero, gamindama kitiems gaunate daug teigiamu emocijų atgal?

Vienareikšmiškai – taip! Tai, ką aš duodu žmonėms ir ką aš iš jų gaunu, nė su kuo nepalyginamos teigiamos emocijos. Šiuo metu tai mažutis šeimos verslas, mes dirbame drauge su dukra. Labai padeda ir mano vyras, ir žentas.

Turiu tikslą. Tai bus kavinė-desertinė ir parduotuvė- baras, kur galima bus maloniai praleisti laiką, paskanauti desertų. Ir, žinoma, užsisakyti dovanų savo brangiems, mylimiems žmonėms.

Kaip teisingai pasirinkti savo gyvenimo kelią?

Mano nuomone, nėra nieko blogo ieškoti tiek ilgai, kol surasi. Labai svarbu nebijoti bandyti daryti tai, ko išties norite. Klysti. Kaipgi nuostabu jausti, kad pasiekei brandos daryti tai, kas tau svarbu ir kas patinka, nebarti savęs už nesėkmes, mylėti ir gerbti save. Tik tada ne tik surasi savo tikslą, o mylima veikla pati suras tave.