Naujos valdančios daugumos tik su vienu patarėju paliktas dirbti Kretingos rajono meras Antanas Kalnius iš savo asmeninių lėšų pradėjo teisminį procesą, kurio metu siekia išsiaiškinti, kokios yra realios tiesiogiai gyventojų renkamo savivaldybės vadovo galios.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai nenorėjo svarstyti tokio skundo, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) praėjusią savaitę konstatavo, kad ši pozicija yra nepagrįsta.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Radikaliai apipjaustė personalą

Praėjusių metų pabaigoje Kretingos rajono konservatoriai nusprendė sudaryti naują valdančiosios koaliciją, kurioje nebeliko mero A. Kalniaus ir jo rinkimų komiteto „Kretingos kraštas“ narių. Naujoji valdžia, paskyrusi naują administracijos vadovybę, tuom administracinių pertvarkų nebaigė – sausio pabaigoje Tarybos dauguma priėmė sprendimą nuo kovo 1 d. mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičių sumažinti nuo 3 iki 1.

Nesutikdamas su tokiu naujosios daugumos sprendimu A. Kalnius padavė skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams. Kretingos vadovas savo skunde akcentavo, kad Vietos savivaldos įstatyme aiškiai nurodoma, jog sprendimai dėl savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato sudarymo ir jo pareigybių skaičiaus nustatymo priimami tik mero siūlymu, kurio šiuo atveju nebuvo. Sprendimo projekto autoriumi yra nurodomas Tarybos narys Konstantinas Skierus. Tad Taryba, priimdama tokį sprendimą, mero nuomone, viršijo jai nustatytą kompetenciją.

A. Kalniaus įsitikinimu, Taryba tokiu sprendimu neteisėtai susiaurino įstatyme numatytos merui teikiamos pagalbos, susijusios su jam nustatytų funkcijų vykdymu, apimtis.

Klaipėdos teismas buvo neteisus

Savo skunde A. Kalnius prašė panaikinti minėtąjį Tarybos sprendimą ir priteisti iš jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai vasario pabaigoje atsisakė priimti tokį Kretingos mero skundą. Sprendimas argumentuotas teiginiu, kad savivaldybės tarybos nariams nėra suteikti įgaliojimai kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Klaipėdos teismo nuomone, tokį skundą galėtų teikti Vyriausybės atstovas.

Nesutikęs su tokiu verdiktu A. Kalnius jį apskundė LVAT. Jo kolegija, kurią sudarė teisėjai Laimutis Alechnavičius, Ramūnas Gadliauskas ir Arūnas Sutkevičius, praėjusią savaitę nesutiko su išvada, kad merui nėra suteikta teisė kreiptis į teismą su tokio pobūdžio skundu.

Konstatavus, kad pirmos instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, ji panaikinta ir A. Kalniaus skundo priėmimo klausimas grąžintas nagrinėti iš naujo.

A. Kalnius savo skunde buvo prašęs taikyti ir laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti sprendimo galiojimą, tačiau jos tapo neaktualios, nes du jo sekretoriato darbuotojai nuo kovo jau atleisti iš darbo.

KOMENTARAS

Antanas Kalnius, Kretingos rajono meras

Nuo 2015-ųjų Lietuvoje įvedus tiesioginius mero rinkimus pačių merų funkcijos ir galios išplėstos labai nežymiai. Maža to, konkreti situacija rodo, kad ir įstatymų nuostatos, kuriomis atrodytų merui yra suteikta daugiau galimybių aktyvesnei veiklai, šiandien skirtingų teisininkų, politikų ar atsakingų institucijų vis dar yra traktuojamos skirtingai. Tuo metu gyventojų lūkesčiai jų pačių išsirinktam savivaldybės vadovui jau yra gerokai didesni.

Tad, pirmiausia, manau, kad šiuo atveju vienoks ar kitoks teismo sprendimas, suformuota teisminė praktika, atsakys bent į dalį tiek man, tiek kitiems mano kolegoms kylančių klausimų. Taip pat – kiek šiandien realiai įstatymai suteikia merui galimybių atliepti rinkėjų lūkesčius bei prisiimtą atsakomybę ir ar tos mero galios yra ne tik teorinės, bet ir faktinės.

Kretinga šiuo atveju netapo išimti – merų komandos mažintos arba bandyta jas mažinti ir kituose šalies savivaldybėse, kur merai neteko daugumos taryboje. Akivaizdu, kad politiniai oponentai, po įvestų tiesioginių merų rinkimų nebegalėdami tik balsavimu taryboje pašalinti iš pareigų mero, imasi kitų veiksmų siekdami jiems nepalankius savivaldybių vadovus kiek galima labiau „nustumti į šalį“.

Tris politinio pasitikėjimo tarnautojus – tarybos sekretorių, patarėją ir padėjėją – turėjo ir mano pirmtakas. Gana analogišką skaičių darbuotojų turi ir daugelis kitų šalies merų, vadovaujančių panašaus dydžio savivaldybėms.

Iš manęs galima atimti ne tik darbuotojus, bet ir telefoną ar kompiuterį – atsinešiu iš namų. Dažnai priimant tokius sprendimus pasitelkiamas populistinis lėšų taupymo argumentas. Tačiau mero komandos nariai aptarnauja ne tik merą, bet ir visą tarybą, savivaldybės tarybos posėdžius, komitetus, rengia, nagrinėja savivaldybės tarybos sprendimų projektus, atsakinėja į gyventojų paklausimus. Šios funkcijos sumažinus darbuotojų skaičių niekur nedingo, jos paprasčiausiai buvo užkrautos administracijos darbuotojams, už papildomą darbą jiems jau mokant priedus. Tad ir realaus taupymo šiuo atveju nepasiekta.

Visas su ieškiniu teismui susijusias išlaidas apmokėjau savo lėšomis bei šiuo konkrečiu atveju nesinaudojau nei savivaldybės administracijos teisininkų pagalba, nei esama galimybe apmokėti išlaidas iš savivaldybės biudžeto. To paties tikiuosi ir iš tarybos narių, kurie, viliuosi, jaučia atsakomybę už savo priimamus sprendimus bei teismui priėmus man palankų sprendimą, priteistas bylinėjimosi išlaidas ir padengs savo, o ne savivaldybės biudžeto lėšomis.