Verslininkui Rimantui Cibauskui nepavyko pasiekti, kad visi Klaipėdos apygardos teismai būtų nušalinti nuo bylos, kurioje sprendžiama dėl jo Dailidžių gatvėje nelegaliai pasistatytos tvoros nugriovimo.

Rimantas Cibauskas. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos pavedimą gavusios antstolės inicijuota byla Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose niekaip nepradedama nagrinėti nuo gruodžio dėl įvairiausių R. Cibausko ir jo advokato teikiamų prašymų.

Pirmojo teismo posėdžio metu advokatas Saulius Tamošaitis pareiškė nesutinkantis, kad prasidėtų nagrinėjimas, nes esą nesusipažino su vykdomąja byla, o po beveik mėnesio pertraukos R. Cibauskas posėdžio išvakarėse pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai Kristinai Serdiukienei.

Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkui konstatavus, kad nėra jokio pagrindo nušalinti teisėją, dar vienas posėdis buvo surengtas kovo pradžioje. Tada jau R. Cibauskas pareiškė prašymą stabdyti procesą iki bus išnagrinėtas dar viena jo inicijuota byla dėl vykdomojo dokumento teisėtumo. Teisėjai po keleto dienų paskelbus nutartį, jog nėra jokio pagrindo tai daryti, R. Cibauskas vėl paprašė ją nušalinti ir perduoti bylą nagrinėti kitos apygardos teismui, nes neva teisėja turi išankstinį nusistatymą, o byla yra „aiškiai politizuota”.

Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkui priėmus dar vieną nutartį, jog toks prašymas nėra pagrįstas, advokatas S. Tamošaitis pareiškė, kad nebuvo išnagrinėtas R. Cibausko prašymas bylos nagrinėjimą perduoti kitos apygardos teismams, o Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkas esą negali spręsti tokio klausimo. Tad byla buvo dar kartą sustabdyta. 

Visgi ir Apeliacinis teismas nusprendė atmesti tokį R. Cibauską prašymą kaip nepagrįstą. 

Sulaukus šio sprendimo kitas posėdis Klaipėdos teisme paskirtas balandžio pabaigoje. 

Antstolė šioje byloje prašo priimti nutartį, leidžiančią organizuoti nelegaliai pastatytos ir valstybę žemę aptvėrusios tvoros griovimo bei aplinkos sutvarkymo darbus, nes R. Cibauskas to nepadarė. Taip pat prašoma skirti R. Cibauskui iki 300 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną.

Klaipėdos apygardos teismas kovo pabaigoje R. Cibauskui skyrė 5000 eurų baudą už piktnaudžiavimą procesu vis inicijuojant bylas, taip pat susijusias su šios tvoros atsiradimo istorija. 

ISTORIJA

Dienraštis „Klaipėda“ dar 2011 m. rašė apie, kaip Savivaldybės žemėtvarkininkai bandė nubausti R. Cibauską už tai, kad jis nelegaliai tvora apsitvėrė valstybinę žemę – dalį jos sudarė sklypas, kurį jis pagal su Savivaldybe pasirašytą infrastruktūros plėtros sutartį ketino įsigyti, o kitą dalį – bendrojo naudojimo želdiniai, kurių parduoti neleidžia įstatymas.

Martyno Vainoriaus nuotr.

R. Cibausko ieškinį dėl sklypo įsigijimo ne aukciono tvarka atmetus visų instancijų teismams Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) 2014 m. spalį vykusio patikrinimo metu nustatė, kad už verslininko žemės sklypo pietinės ribos yra savavališkai užimta valstybinė žemė, ji užtverta 2 m aukščio mūrine tvora. Nustatyta, kad savavališkai užimtos valstybinės žemės plotas siekia apie 8,34 a. Tada NŽT raštu nurodė R. Cibauskui iki tų pačių metų lapkričio 26 d. atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę nusikeliant tvorą ir sutvarkant valstybinę žemę taip, kad ji būtų tinkama bendram naudojimui. Tačiau verslininkas tvoros nenugriovė. Tik 2017 m. spalį situacija pradėjus domėtis „Atvirai Klaipėdai“ institucijos vėl grįžo prie šio niekaip neužbaigiamo klausimo ir prasidėjo nauji teismų procesai.