Pirmąjį tikra vasaros šiluma dvelkiantį sekmadienį, kai įdienojus termometro stulpelis pašoko net iki 19 laipsnių, klaipėdiečiai masiškai traukė prie jūros.

Vieni ilgo sėdėjimo namuose išvarginti miestiečiai rinkosi Melnragės, Girulių ar Karklės paplūdimius, kiti kėlėsi per marias į Smiltynę.

Kiek po vidurdienio Senojoje perkėloje prie kelto kasų nutįsusi žmonių eilė priminė liepos vidurį.

Nors čia keltas dar privalėjo dirbti ne vasaros grafiku, t.y. turėjo kursuoti tik kas valandą, keltininkai, pastebėję žmonių minias, nusprendė grafiko nepaisyti ir, poilsiautojų džiaugsmui, visą dieną dirbo non stop režimu – kėlė miestiečius iš abiejų marių pusių kas pusvalandį.

Pirmosios Smiltynės paplūdimys antroje dienos pusėje irgi priminė vidurvasarį – čia buvo jau ir išsirengusių, ir basomis matuojančių jūros vandens temperatūrą.

Dar didesnė minia poilsiautojų vakarop būriavosi Smiltynėje prie kelto grįžti atgal. Tuo pat metu nuo pajūrio pusės grįžtantys miesto autobusai irgi buvo sausakimši.

Apie tai, kad miestas vis dar gyvena karantino rimtu, priminė tik viešajame transporte stropiai gyventojų dėvimos kaukės, tačiau apie reikalavimą laikytis saugių atstumų, panašu, visi buvo pamiršę…