Pastarosiomis dienomis Klaipėdoje orams sušilus net iki +20, energetikai sulaukia gyventojų priekaištų, kad „radiatoriai bute pleška nuo karščio”, kad brangią šilumą tenka leisti lauk per atidarytus langus.

Reaguojant į tokią situaciją primenama, kad jau daugiau nei 15 metų Lietuvoje galioja tvarka, kad daugiabučio namo šildymo kokybe turi pasirūpinti šildymo sistemų priežiūros įmonė ar atitinkamą kvalifikaciją turintis darbuotojas, o gyventojai daugumos sprendimu bet kada gali įjungti ar išjungti šildymą.

maxpixel.net nuotr.

Šilumos išjungimas namui – techniškai paprastas veiksmas, kurį atlieka šildymo sistemų prižiūrėtojas namo šilumos punkte užsukdamas įvadinę sklendę ir apie tai pranešantis šilumą tiekiančiai įmonei.

„Jeigu namo šildymo sistema sena, šildymas reguliuojamas rankiniu būdu, o ne išmania automatika, užtikrinti komfortišką šilumą kiekviename bute praktiškai neįmanoma. Naujuose ar pilnai renovuotuose namuose, kur šildymą gali reguliuoti pats buto šeimininkas arba automatinė kompiuteriu valdoma sistema, tokių problemų nekyla“, – pranešime cituojamas Virginijus Zutkis, AB „Klaipėdos energija“ klientų aptarnavimo padalinio vadovas.

Senuose namuose rudenį net tos pačios laiptinės gyventojai pykstasi: vidinių butų savininkai teigia, kad jiems nešalta, dar galima nesišildyti, tuo tarpu kampinių butų savininkai jau reikalauja pradėti šildymo sezoną, nes drėgmė ir šaltis per išorines sienas smelkiasi į patalpas ir dėl to čia temperatūra žemesnė keliais laipsniais. Pavasarį gali būti priešingai: kampiniai butai mėgaujasi komfortiška šiluma, o vidinių butų savininkai skundžiasi, kad per karšta, ir vėsinasi šilumą leisdami per atvirus langus.

Automatizuotas šilumos punktas turi daviklius lauke ir pagal oro temperatūrą tiksliai reguliuoja į namą įleidžiamą šilumos kiekį. O senos konstrukcijos šilumos punktuose sklendę rankiniu būdu turi reguliuoti žmogus – šildymo sistemos prižiūrėtojas. Kadangi pereinamuoju rudens ar pavasario sezonu lauko temperatūros svyravimai dideli, senuose namuose reiktų keletą kartų per dieną sukinėti sklendę. Prižiūrėtojai to tiksliai padaryti negali, todėl dažniausiai paliekamas nustatytas vidutinis šilumos srautas, o pasekmė – įšilus orui lauke radiatoriai pleška ir gyventojai šilumos perteklių leidžia pro atvirus butų langus.

Ne mažiau svarbu, kad ir visa namo šildymo sistema būtų tinkamai sureguliuota, arba, kaip sako specialistai, subalansuota.

„Būsto renovacijos ekspertai yra suskaičiavę, jog atlikus mažąją renovaciją – name įrengus automatizuotą šilumos punktą ir subalansavus šildymo sistemas – sutaupoma iki 15 proc. išlaidų šildymui. Ir tuomet jau įmanoma visus namo butus šildyti tolygiai, pagal gyventojų poreikius“, – sako V. Zutkis.

Kas yra namo šildymo sistemų prižiūrėtojas arba renovacijos procesus organizuojantis namo administratorius Klaipėdoje ir Gargžduose, galima sužinoti internete www.klenergija.lt, rubrikoje „Šilumos kokybė Jūsų name“.