Jau bene dešimtmetį kalbant apie tai, kad sąlygos dabartiniame Klaipėdos savivaldybės pastate yra visiškai netinkamos ir darbuotojams, ir čia reikalų tvarkyti ateinantiems miestiečiams, politikai vėl išreiškė pritarimą dar senai vizijai – statyti naują specialiai tam pritaikytą statinį.

Miesto tarybos kolegija ketvirtadienį vieningai atmetė galimą alternatyvą – dabartinio pastato remontą ir naujo priestato su automobilių garažu statybą Vytauto gatvėje.

Sąlygos danartiniame savivaldybės pastate Liepų gatvėje vadinamos apgailėtinomis tiek lankytojams, tiek darbuotojams. Martyno Vainoriaus nuotr.

Ką siūlė?

Galimus sprendimo variantus politikams pristatęs Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis priminė, kad šis klausimas svarstomas jau „eilę metų”, buvo daryta ir keletas studijų.

„Neturime modernaus gyventojų aptarnavimo centro, vieno langelio, kur būtų teikiamos kokybiškos paslaugos”, – sakė tarnautojas, minėjęs ir tai, kad dabartiniame pastate nėra kokybiškų darbo vietų, patalpų išplanavimas yra itin neefektyvus, čia senos visos inžinerinės sistemos, trūksta susirinkimų salių, poilsio zonų, automobilių statymo vietų.

Vertinant galimas alternatyvas dairytasi į centrinę miesto dalį iki kilometro spinduliu, potencialus patalpų ploto poreikis – iki 6000 kv. m, taip pat vertintos automobilių statymo sąlygos. Pasak E. Simokaičio, pandemija parodė, kad sėkmingai gali funkcionuoti ir nuotolinės darbo vietos, nes jos nesumenkina paslaugų kokybės, tad dėliojant galutinį poreikį būtų įvertinta ir tai.

Politikams buvo pateikti trys galimi variantai: rekonstruoti Liepų gatvės objektus ir statyti priestatą; nuomotis patalpas; įsigyti ar statyti naują pastatą.

Liekant dabartinėje vietoje ir statant priestatą būtų galima atlaisvinti ir parduoti patalpas S. Šimkaus gatvėje (Santuokų rūmus) jei santuokų registravimas būtų perkeltas į rotušę, taip pat ir patalpas S. Daukanto gatvėje, kur veikia Viešosios tvarkos skyrius. Išsikraustant į naują vietą būtų galima parduoti ir pastatus, esančius Liepų bei Vytauto gatvėse.

Kaip rekonstrukcijos ir remonto varianto minusas įvardijama tai, kad reikėtų apie metus ar pusantrų nuomotis patalpas daliai arba visiems  administracijos darbuotojams.

Preliminariai skaičiuota, jog Liepų gatvės pastatų remontas ir naujo priestato statyba galėtų kainuoti apie 8-10 mln. Eur. Pastačius priestatą su naujomis parkavimo vietomis, visų objektų išlaikymo sąnaudos per metus galėtų padidėti nuo 168 iki 200-250 tūkst. Eur.

Nuoma per metus galėtų atsieti apie milijoną eurų, dar apie 200 tūkst. eurų – patalpų išlaikymas. Preliminari patalpų įsigijimo kaina, įvertinus palūkanas ir investicijų grąžą, kuri buvo gauta neoficialios apklausos metu, nurodoma 20-25 mln. eurų.

Savivaldybės administracija siūlė pritarti remonto ir priestato statybos variantui.

„Administracijai būtų nekorektiška siūlyti brangesnius variantus. Mieste yra gerokai svarbesnių projektų, išgyventume, tad orientuojamės į patį pigiausią variantą. Jei, politikų nuomone, reikėtų aukštesnės kokybės, mes būtume tikrai patenkinti dėl tokio sąlygų pagerinimo varianto”, – teigė Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis, atsakydamas į Juditos Simonavičiūtės klausimą, kodėl norima pasilikti prie „geldos” varianto, kai jau prieš dešimtmetį tikslai ir siekiai buvo kiti.

Visi – už naują kokybę

Konservatorius Andrius Petraitis atkreipė dėmesį, kad siūloma preliminari patalpų įsigijimo kaina – apie 3-4 tūkst. už kv. m – yra net „stipresnė nei vilnietiška”. Anot jo, realaus konkurso metu ji gali sumažėti net perpus.

Jo kolega Kazys Bagdonas atkreipė dėmesį, kad turėtų būti svarstomas ir išperkamosios nuomos variantas.

Tuo metu jų partietis Aidas Kaveckis remonto ir priestato statybos variantą pavadino bandymu „prie seno užpakalio prisiūti naujas kojas”. Tai, anot jo, būtų pinigų išmetimas į balą ir neracionalus sprendimas. Konservatoriaus įsitikinimu, seną pastatą reikia parduoti ir lėšas panaudoti paprastai arba išperkamajai nuomai, kad būtų sukurtos tinkamos sąlygos aptarnauti miestiečius ir tinkamos darbo vietos tarnautojams.

Valstietis Arvydas Vaitkus teigė, kad Lietuvoje jau yra ne vienas toks pavyzdys, itin vykęs esą yra buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko sprendimas atsisakyti seno pastato Gedimino prospekte ir persikelti į naują komercinį centrą.

„Matyčiau perspektyvą įsigyti ar rinktis išperkamąją nuomą –  ekonomistai turėtų duoti visapusišką medžiagą, kuris variantas ekonomine prasme geriausias. Neužsiciklinikime pandeminiame periode, klaipėdiečių aptarnavimas turėtų būti pats didžiausias prioritetas, ypač seniems žmonėms dabar nėra galimybės pokalbiui akis į akį, kaip jie  įpratę”, – sakė A. Vaitkus.

„Studija dar prieš dešimtmetį paruošta. Vilniaus pavyzdys rodo, kad nebūtina turėti nuosavybėje.  Keistoka, kad administracijos direktorius visiškai negina darbuotojų, dirba 450 žmonių – gana didelis skaičius. Tai buvo gyvenamasis namas, neracionalus, pritaikytas tam tikram laikotarpiui, koridorių dabar yra per daug, visai kitaip dabar dėliojamos darbo vietos. Kraustytis pusantrų metų dėl priestato yra neracionalu. Reikia suformuoti vietos klausimą ir ekonomiškai žiūrėti, ar nuomojam, ar patys statomės. Dabar 10 metų stovime toje pačioje vietoje, tą pačią studiją pristatome vis kitai tarybai, reikia racionalių pasiūlymų, kuriems reikia pritarimo”, – kalbėjo J. Simonavičiūtė, akcentavusi, kad tai yra ir su miesto įvaizdžiu susijęs klausimas.

Antrindamas, kad remonto ir priestato variantas yra neracionalu vicemeras Arvydas Cesiulis dar pridėjo, kad naujas „monstras” pablogintų ekologinę situaciją Vytauto gatvėje, kuri nėra skirta magistraliniams transporto srautams.

„Reikia žiūrėti į XXI amžių. 10-12 milijonų – dar viena mokykla, negalime leisti tokių pinigų remontui”, – teigė vicemeras.

„Reikia judėti į priekį, kur dabar priimame miestiečius yra užkampis koridoriuje, dešimt smulkesnių įstaigų turi šiuolaikiškas priėmimo sąlygas, dėl parkavimo irgi kyla klausimų, ar pavyktų sukurti tiek naujų vietų”, – teigė A. Petraitis, pasisakęs už pastato statybos ar įsigijimo variantą.

„Praėjusią kadenciją buvo sprendimas ieškoti naujos vietos. Nereikia gyventi keturių metų politiniais ciklais – jei buvo teisingi anksčiau sprendimai, reikėjo jų laikytis. Matyt, jau būtume persikėlę ir turėję naują kokybę”, – kalbėjo liberalas Saulius Budinas, taip pat papriekaištavęs G. Neniškiui, kad jis negina savo darbuotojų.

Anot S. Budino, sąlygos dabartiniame pastate yra apgailėtinos, „neatitinka šiuolaikinio miesto įvaizdžio”. Pasak jo, savivaldybė generuoja žmonių srautus, tad naujų erdvių atvėrimas sugeneruotų daug didesnę pridėtinę vertę.

„Nebijokime daryti drąsių žingsnių, Klaipėdai reikia rimtų naujų ambicijų”, – ragino Saulius Budinas.

Už naujo pastato statybas ar tokio įsigijimą pasisakė ir meras Vytautas Grubliauskas, pavadinęs tai vizionierišku, ambicingu tikslu.

„Reikia kalbėti apie politinę drąsą”, – teigė meras.

Šį siūlymą be jo balsuojant dar palaikė S. Budinas, A. Cesiulis, Laima Juknienė,  A. Petraitis, J. Simonavičiūtė, Alvidas Šimkus, Rimantas Taraškevičius ir A. Vaitkus. Už nuomos variantą balsavo K. Bagdonas, A. Barbšys ir A. Kaveckis.

„Tikiuosi, kad tai paskutinis svarstymas ir nebegrįšim, nes jau svarstėme prieš 10 metų”, – po balsavimo replikavo R. Taraškevičius, kuriam antrino ir S. Budinas.