Mano ranka vis liečia kaklo papuošalą. Apvalus spalvingas pakabutis, pervertas lengva sidabrine grandinėle, jau pusmetį mano mylimiausias. Gavau jį dovanų ir beveik nesiskiriu, nebent visiškai netinka prie apdaro. Gali atrodyti nieko ypatinga, bet iš pakabučio jaučiu sklindančią ramybę ir šilumą, todėl vis norisi prisilietus pajusti dar stipresnį tos energijos srautą. Esu įsitikinusi, kad ir kitos, šiais papuošalais pasipuošusios moterys, patiria panašių jausmų, todėl nusprendžiau pakalbinti šių puikių kūrinių autorę Danutę Dukienę.

Mudviejų pažintis jau skaičiuoja kelis dešimtmečius. Šią nuostabią moterį žinau kaip meninių gabumų turinčią asmenybę. Seniau ji virbalais megzdavo puikius megztinius, bliuzeles, po to pradėjo lankyti dailės studiją ir savo artimųjų namų sienas papuošė spalvingais paveikslais.

Vėliau Danutė susidomėjo paveikslų liejimo technika ir vėl gimdavo nauji įdomūs kūriniai… O prieš gerą pusmetį ši meniškos prigimties moteris ėmė kurti papuošalus.

Danute, kas tave paskatino į savo gyvenimą įsileisti kūrybą?

Kūryba man visuomet buvo įdomi. Tai būsena, kai tarsi iš nieko sukuriama kažkas gražaus ir prasmingo. Kiekviena žmogaus diena pilna kūrybos – mintyse, žodžiuose, elgesyje. Meninė išraiška – tai žmogaus-Kūrėjo išraiška, tiek žemiška, tiek dieviška prasme.

Anksčiau tapydavau paveikslus, o dabar, paskatinta  žmonių, kurie mano kūryboje pajautė ramybę ir teigiamą energiją, pradėjau kurti papuošalus. Tai ypatingai atsakingas procesas, nes papuošalą nešiojame labai arti savęs, savo asmeninėje erdvėje, todėl svarbu, kad energetika ir sudėti jausmai būtų tik pozityvūs bei kuriantys. Žmonės tai labai gerai jaučia.

Esu įsitikinusi, kad kiekvienas autorius į kūrinį sudeda savo emocijas, palinkėjimus ir energiją. Iš čia ir kilo mano veiklos puslapio pavadinimas „DD good vibes art“ (liet. „DD geros energijos menas“). Būtent tokią intenciją siunčiu kurdama.

Kokius papuošalus kuri?

Kuriu moteriškus papuošalus: pakabukus, seges, auskarus, žiedus. Taip pat didesnius pakabukus – paveiksliukus namams. Turiu užklausimų ir dėl vyriškų aksesuarų, tačiau kol kas dar neradau tam tinkamų medžiagų. Mano darbai labai moteriški, švelnūs, nors neatmetu, kad kada nors kursiu ir vyrams.

Kaip gimsta papuošalas? Gal nusipieši eskizą ar iš anksto parenki spalvas?

Man kūryba yra jausmas, kurio negaliu suplanuoti iš anksto. Svarbu būti tinkamai nusiteikus, o tada procesas tarsi savaime susidėlioja. Kuo
mažiau stengiuosi planuoti protu, tuo įdomesnis ir nustebinantis rezultatas gaunasi. Kartais atrodo, kad ne aš autorius, o aukštesnė jėga vedžioja mano ranką. Kurdama tarsi prarandu laiko pojūtį, pamirštu aplinką, savo poreikius ir jaučiu tik mėgavimąsi procesu. Tokia visiška „flow“ (liet. tėkmės, srauto) būsena.

Kokias medžiagas naudoji, iš kur jas gauni?

Medžiagų paieška buvo „galvos skausmas” pačioje kūrybinio etapo pradžioje. Norėjosi darbams tinkamo pagrindo – kokybiško metalo. Tam naudoju sidabrą arba rankų darbo pasidabruotą metalų lydinį. Taip pat naudoju skystos faktūros dažus, aukso foliją, įvairius dekoro elementus. Kadangi formatas mažas, vietoj teptuko praverčia dantų krapštukas ar net adata. Medžiagas siunčiuosi iš Turkijos, Lenkijos, Anglijos ir Kinijos.

Kaip vyksta kūrybos procesas?

Kūrybos procesas reikalauja tikrai daug laiko, kruopštumo ir įvairių medžiagų. Vieną pakabuką pagaminti užtrunka iki 10 dienų. Aliejaus pagrindo dažai ilgai džiūsta, o ir juvelyrinė derva stingsta tik tam tikroje temperatūroje, todėl visada šalia darbastalio stovi įjungta elektrinė krosnelė su nustatyta temperatūra. Net mažiausia užkritusi dulkelė gali sugadinti rezultatą. Teko daug mokytis, sugadinti medžiagų ir ugdyti kantrybę, kol perpratau eigą. Šis procesas labai gerai moko paleisti kontrolės jausmą. Niekada nežinai, kuri spalva ims “dominuoti”, o kuri „pasislėps” apatiniame sluoksnyje. Vyksta tarsi spalvų derybos dėl pasiskirstymo erdvėje.

Ar tai komercinė veikla, ar tik hobis? Kokia šių papuošalų vertė tau pačiai?

Tai daugiau hobis nei verslas. Medžiagos brangios, jas reikia atsisiųsti iš toli. Be to, nemažai papuošalų mielai dovanoju savo draugėms ar artimiems žmonėms, todėl apie pinigus niekada negalvoju. Tai mano būdas dalintis su pasauliu grožiu ir pozityvu.Taip, kaip moku, ir taip, kaip man patinka, o didžiausias atlygis – padėka ir įvertinimas.

Kiekvienas papuošalas turi prasmingą pavadinimą. Kaip jie gimsta?

Kuriant papuošalą pačios spalvos diktuoja nuotaiką, ramią arba aktyvią energiją. Piešiniuose išryškėja simboliai ar asociacijos. Pavadinimų
kūrimas – intuityvus procesas. Tai tarsi tiltelis tarp papuošalo ir jo esmės, kartais nutiestas eilėraščio forma.

Ką sako tavo nuojauta – ar ilgai dar kursi papuošalus? O gal atsiras nauja kūrybos kryptis?

Kūrybos negali suplanuoti. Viena žinau tvirtai, kad tai, ką darau, man labai patinka. Ir kuo toliau, tuo daugiau atrandu įdomesnių formų, derinių, todėl sustoti kol kas neketinu, nes tobulėjimui ribų nėra. O tapyba, ar tai būtų ant drobės, ar metalo rėmelyje, man buvo ir yra mieliausia saviraiškos forma. Kol šis jausmas gyvas, tol kursiu.