„XXI a. be galo svarbu ugdyti vaizduotę, kūrybingumą ir galvoti apie kūrybingų žmonių visuomenę. Jei Lietuva bus kūrybinga, net neabejoju, kad mums nereikės kasandrų pranašysčių ir kažkokių liūdnų kalbėjimų apie tai, jog nieko mes negalime tikėtis. Visko mes galime tikėtis. Noriu priminti, kad Islandijoje žmonių gyvena vos vos daugiau negu mano gimtojoje Klaipėdoje. Tai labai maža valstybėlė. Pažiūrėkime, ką islandai pasiekė literatūroje, muzikoje. Lygiai taip pat daug didesnė Lietuva gali neabejotinai išlaikyti savo labai garbingą poziciją Europoje, bet su sąlyga, jei mes niekada nenuvertinsime švietimo ir humanitarinių bei socialinių mokslų” (Leonidas Donskis).

Šiomis dienomis, kai švietimo reformos pilasi kaip iš gausybės rago, norėtųsi tikėti, kad jų iniciatoriai žiūri ne tik į europinių fondų blizgesį, bet ir į bendrus susitarimus, į tai, kokiais principais grindžiami pokyčiai, suvokia savo siūlomų planų ilgalaikį poveikį ir gali prisiimti atsakomybę. Deja, pradėjusi detaliau nagrinėti dokumentus, faktus, analizuoti įvairius kontekstus, matau, kad dalelytę „ne“ kalbant apie projektų iniciatorius reikia kelti visai į kitas vietas, retsykiais paversti priešdėliu ir pakartoti keturis sykius. Kodėl kyla tokių minčių? Pabandysiu įrodyti remdamasi faktais, skaičiais, savo mintis pagrįsdama autoritetų įžvalgomis.

Pirmosios žinios apie naująją vidurinio ugdymo sąrangos koncepciją buvo panašios į Lietuvos orus – sniegą pavasario pabaigoje – netikėta, apmaudu, kai kam pražūtingai šalta. Ir nuo pirmojo šoko atsigavusios įvairios švietimo bendruomenę vienijančios organizacijos puolė skambinti pavojaus varpais. Galvojau – gal pavyks neįsivelti nors į šitą sūkurį, bet, deja, susiklostė taip, kad teko skubiai pradėti gilintis. O dabar galiu pasakyti – medžiagos tiek, kad tiriamosios žurnalistikos profesionalai lengvai ,,Švietimo vargus“ nufilmuoti galėtų. O gal vis dėlto tiksliau būtų ,,vergus“?

Deja, laikas ir galimybės diktuoja kitokius pasirinkimus, todėl iš anksto atsiprašau už neįtikėtiną apimtį. Bet man atrodo svarbu parodyti ne tik atskiras detales, bet ir visą vaizdą, padarius net kelis pjūvius (beje, jų galėtų būti dar daugiau). Pasistengsiu koncentruotai ir pagal tam tikrą sistemą išdėstyti tai, ką pavyko užfiksuoti.

Šitą projektą išanalizuosiu per keturis žiūros kampus: 1. Projekto pristatymas, viešinimas, įsiklausymas į bendruomenės nuomonę. 2. Paties projekto analizė, trūkumai ir galimos grėsmės. 3. Suderinamumas su kitomis šiuo metu vykstančiomis pertvarkomis. 4. llgalaikis poveikis visuomenei.

 Remsiuosi ŠMSM dokumentais, deklaruojančiais jų oficialią politiką, tada pateiksiu faktus, kai kur profesionalų poziciją ir asmeninių komentarų,  retorinių klausimų, kurie natūraliai kyla sužinojus visa tai. 

1. Projekto pristatymas, viešinimas, įsiklausymas į bendruomenės nuomonę.

2021–2030 m. investicijų poreikio į švietimo sistemą žemėlapis (ŠMSM). „Tęsiant pradėtus darbus toliau, bus vykdomi šie darbai:  parengti pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas, jas svarstyti su įvairiomis suinteresuotomis grupėmis (mokinių, tėvų, pedagogų, akademinės bendruomenės atstovais, nevyriausybinėmis organizacijomis ir pan.) ir patvirtinti parengtus dokumentus Ministro įsakymu. Visi reformos darbai yra ir toliau bus viešinami Ministerijos, Nacionalinės švietimo agentūros svetainėse, socialinėse medijose ir per kitas šalies žiniasklaidos priemones.“

Tik faktai. Datos ir viešumas

Pirmoji informacija apie naujus pokyčius viešai pasirodė balandžio viduryje: balandžio 20 d. spaudoje, pagrindinėse su švietimu susijusiose interneto svetainėse www.mokykla2030.lt ir www.nsa.lt iki tos dienos informacijos nebuvo, o „Ugdymo sode“ įkelta balandžio 22 d. Ministerijos internetiniame puslapyje šiek tiek anksčiau įkelta pateiktis „Planuojami pokyčiai viduriniame ugdyme. Medžiaga diskusijoms“, tik net neįtariant  apie pokyčių planus ją surasti sunku/neįmanoma. Balandžio 29 d. šis svarstymui pateiktas ugdymo sąrangos projektas koreguotas. Balandžio 30 d. viceministro susitikime su dalykinių asociacijų vadovais pristatytas naujas variantas.  Apie šį atnaujinamo vidurinio ugdymo sąrangos projektą pastabas ir pasiūlymus prašoma rašyti iki gegužės 3 d.

Pradinio ir pagrindinio ugdymo Bendrųjų programų projektų svarstymui, įvairioms diskusijoms, pristatymams, suvestinėms balandžio-gegužės mėnesį interneto svetainėse www.mokykla2030.lt ir www.nsa. buvo skirta apie 20 informacinių pranešimų, o naujajam projektui NĖ VIENO.

Tik faktai. Reakcija į projektą

Į įvairias aukščiausio lygio institucijas skubiai siunčiami oficialūs poziciją, susirūpinimą ir/ar nepritarimą išsakantys raštai: 04 26 Lietuvos muzikos  mokytojų asociacijos, 04 27 Lietuvos chorų sąjungos, 04 28 Klaipėdos chorinės bendrijos ,,Aukuras“, 04 30 Vilniaus dailės metodinio būrelio, 04 30 Dailės mokytojų asociacijos, 04 30 Klaipėdos Vydūno gimnazijos (taikančios savitą humanistinio ugdymo menine veikla sampratą), 04 30 Lietuvos teatro mokytojų bendruomenės. Ypač iškalbingas  04 28 meninio ugdymo dalykų (dailės, muzikos, šokio, teatro) bendrųjų programų rengėjų  kreipimasis išsakant susirūpinimą ir griežtą prieštaravimą pirmajai šito projekto koncepcijai. Taip pat savo susirūpinimo/nepritarimo poziciją oficialiai išsakė tikybos, etikos, filosofijos, geografijos, rusų kalbos, technologijų, biologijos ir kitos mokytojus vienijančios organizacijos. 05 03 atsiųstas LMS (Lietuvos moksleivių sąjungos) raštas, kuriame surašyti siūlymai, kalbama apie tai, kad toje sąrangoje yra daug trūkumų ir keistinų dalykų. Jie mini ir abejotiną meninio ugdymo situaciją, ir socialinių bei pilietinių valandų traktavimą.

Trumpas komentaras ir keli retoriniai klausimai

 Šių pokyčių pristatyme Seimo švietimo komitete nuskambėjo teiginys, kad pokyčiams pritaria švietimo bendruomenė. Ar yra kokia nors paralelinės realybės bendruomenė, kuri buvo supažindinta laiku, su kuria buvo diskutuota ir kuri išsakė kitokią nei asociacijos poziciją? Kiek laiko yra skiriama susipažinimui su projektu ir nuomonės bei pastabų išsakymui? O kiek laiko skiriama nuo oficialiai pristatyto pakitusio  varianto (04 30) iki pasiūlymų teikimo pabaigos (05 03)? Ar man vienai vaidenasi, kad tai vienas šventinis savaitgalis? Kokia tokios skubos prasmė ir koks tikslas, kai nuo pokyčių priklausys Lietuvos dešimtmetis?

2. Paties projekto analizė, trūkumai ir galimos grėsmės.

Planuojami pokyčiai viduriniame ugdyme (ŠMSM projektas. 2021-04-29). Pagrindimas, kodėl reikia: „Šiuo metu veikianti brandos egzaminų sistema per daug orientuota į galutinius sprendimus apie mokinių įgytas akademines žinias ir neskatina ugdyti žinių taikymui reikalingų gebėjimų. Taip siaurinamas ugdymo turinys ir mokiniams nesuteikiamas pilnavertis ugdymas“, „<…> mokiniai nesirenka laikyti egzaminų ir mokymosi rezultatas yra abejotinas“, „Judant kompetencijomis grįsto ugdymo turinio link, šalia egzamino, kaip būdo įvertinti mokinių pasiekimus programos pabaigoje, turėtų rastis kitos galimybės įvertinti mokinių pasiekimus. Kompetencijų vertinimas reikalauja daugiau nei momentinio „popieriaus ir pieštuko“ tipo testo, o sudaryti sąlygas atskleisti mokinio potencialą įvairesniais būdais, svarbus mokymosi procesą ir rezultatus stebėjusio mokytojo sprendimas.“

Visi privalomieji ir privalomai pasirenkamieji mokomieji dalykai vertinami egzaminu, tarpiniu įvertinimu (tik matematikos ir lietuvių k. ir literatūros) arba projektiniu darbu.

Trumpas komentaras be retorinių klausimų

Tam, kad būtų išspręstos problemos, kurios kyla, kai mokymasis orientuotas tik į egzaminus, siūloma įvesti visų mokomųjų dalykų egzaminus. Kompetencijų vertinimas ir įvairesni būdai kol kas minimi tik prie dviejų privalomų dalykų.

Tas pats dokumentas. Vidurinio ugdymo sąrangos kaitos principai

„Privalomame branduolyje palikti – lietuvių kalbą ir literatūrą, ir matematiką, ir tuo pačiu neriboti mokinio pasirinkimo laisvės;• papildyti turinį aktualiais pasirenkamais dalykais – psichologija, filosofija, teise, socialine pilietine veikla, projektiniu darbu“ (dokumento tekstas. Kalba netaisyta). „Užtikrinami tiltai tarp bendrojo, profesinio, specializuoto, neformaliojo ugdymo sistemų“.

Renkantis privalomus ir pasirenkamus mokymosi dalykus susiduriama su neišsprendžiamomis dilemomis ir ne išplečiama, o labai susiaurinama ir apribojama mokinių pasirinkimo laisvė. Šito projekto pasirinkimo sukeltos grėsmės: į vieną sritį pakliūva visos užsienio kalbos, vadinasi, realiai naikinamos II ar III užsienio kalbų pasirinkimo galimybės, į kitą sritį pakliūva biologija, chemija, fizika, informatika – realiai galima rinktis tik vieną iš jų. Norint dar vienos tektų matematikos arba lietuvių k. ir literatūros kursą rinktis B lygiu, kitaip viršijamas leistinas krūvis. Tarkime, istorijos, geografijos ir ekonomikos arba chemijos, biologijos ir informatikos pasirinkti išvis neįmanoma. Ketvirtoji sritis (dailė, muzika, šokis, teatras, medijų menas) atsiduria ant išnykimo ribos: galima rinktis tik vieną iš jų, kursas (4 val.) būtinai turi baigtis egzaminu, tam, kad būtų sudaryta galimybė mokytis, reikia ne vieno ar kelių pageidaujančių, o visos grupės (šiuo metu realiai valandos suteikiamos, jeigu yra 10-12 mokinių pasirinkimas). Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai, turintys tas pačias daugelyje gimnazijų jau esančias 6 (A lygio) arba 4 (B lygio) valandas turėsi papildomai skirti dėmesio visiems kultūros kontekstams, be kurių neįmanoma suvokti dalies kūrinių prasmių. Aktualūs pasirenkamieji dalykai lieka už pasirinkimo ribos, nes bus viršytos maksimalios leistinos ribos.

Komentarai ir retoriniai klausimai

Projekte minimi tiltai turbūt nutiesti į bedugnę, nes neformaliojo ugdymo dokumente išvis nelikę. Deklaruojama pasirinkimų laisvė ir turinio papildymas pasirenkamaisiais dalykais paremti labiau miražo principu nei realiais skaičiavimais. Ar tikrai II gimnazijos klasę baigęs mokinys visada yra taip tvirtai žinantis savo būsimą kelią, kad be jokios abejonės galės sudėlioti tuos pasirinkimus? Šitame modelyje nelieka jokios atsitraukimo, pakeitimo galimybės ir lankstumo. Mokymosi dėl bendro išsilavinimo, įdomumo, platesnio akiračio irgi nebelieka. Mokinio motyvacija nepasitikima.  Viskas orientuota į egzaminą, žinių tikrinimą ir labai siaurą specializaciją. Kas tada yra ta deklaruojama branda plačiąja prasme?  Keturių blokų sistema išfragmentuoja išsilavinimą ir vidurinę mokyklą paverčia tik korepetitorių paslaugų tiekimu stojant į aukštąją mokyklą. Pati sistema orientuota į labai gabius aukštos motyvacijos mokinius. Niekur nėra kalbama apie tai, kas bus, kai vieno ar kelių iš visų privalomų egzaminų mokinys neišlaikys. Visai neatsižvelgiama į specifinių gebėjimų turinčius jaunus žmones.

3. Suderinamumas su kitomis šiuo metu vykstančiomis pertvarkomis.

ŠMSM 2020 veiklos ataskaita 2021-03-29

2019 m. patvirtintos Bendrųjų programų atnaujinimo gairės, kuriose nustatytos bendrųjų programų pokyčių sritys: tikslai, ugdymosi rezultatai (kompetencijos), mokymosi turinys ir mokinių pasiekimų vertinimo kaita; parengtas Mokyklinio amžiaus vaiko ir jaunuolio kognityviosios ir socialinės-emocinės raidos aprašas, Kompetencijų (komunikavimo, kultūrinės, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo ir socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos) raidos 1–12 klasėse aprašai <…>

2019 m. patvirtintose Bendrųjų programų atnaujinimo gairėse pabrėžiama, kad ugdymo(si) rezultatai – nuosekliai įgyjamos dvasinę, intelektinę ir fizinę asmens brandą rodančios kompetencijos. Vienos svarbiausių siektinų kompetencijų – pilietinė ir kultūrinė, todėl pradedamos atnaujinti visų mokomųjų dalykų bendrosios programos turės atskleisti, kaip šios kompetencijos bus auginamos. (10 pusl.)

Kryptis. Darnios ir kūrybingos asmenybės ugdymas kultūros, meno ir švietimo priemonėmis, kuriant darnią pilietinę visuomenę ir veiksmingą darbo rinką (18 pusl.).

Faktai ir komentarai

Rezultatas galimai vėl bus siejamas tik su žiniomis ir privalomais visų mokomųjų dalykų valstybiniais egzaminais (arba brandos darbu). Projekto būtinumo pagrindime rašoma: „Mokiniai nesirenka laikyti egzaminų ir mokymosi rezultatas yra abejotinas“. Kaip traktuojamas rezultatas? Akivaizdu, kad galvojama ne apie kompetencijomis grįstą mokymąsi, dėl kurio susitarė bendruomenė ir kurį deklaruoja oficiali ministerijos pozicija. Jokių instrumentų, kad kitaip bus pamatuoti rezultatai, nepateikiama.

Projekte teigiama, kad „Baigiant vidurinio ugdymo programąnepakankamai vertinama branda plačiąja prasme“ , tačiau tai suvokiama kaip VBE ir dėl anksčiau aptartų sąlygų praktiškai iki 3 susiaurinimos kompetencijos (matau didžiulę grėsmę kultūrinei, kūrybinei ir socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijoms). Deklaruojama darnios ir kūrybingos asmenybės ugdymo kryptis iš esmės keičiama į kitokią.

Projekte rašoma ,,Sustiprinamos dalyko programos mokymosi turinio atžvilgiu, atsisakoma pagrindinės mokyklos kurso kartojimo“.

Tik vienas iliustratyvus faktas

Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo atnaujintoje bendrojoje programoje pirmose gimnazijos klasėse yra M. Mažvydas, M. Daukša. K. Donelaitis (asmenybės ir kūryba). Apie tai, kad šitų autorių galėtų nelikti vidurinio ugdymo programoje, net nekalbama. Programų atnaujinimo koordinatorė yra ta pati – Z. Nauckūnaitė, tiek programų atnaujinimui, tiek atnaujinamos vidurinio ugdymo sąrangos pokyčiams vadovauja  ta pati ŠMSM Pagrindinio ir vidurinio skyriaus vedėja I. Raudienė.

Komentaras

Ar kairė žino, ką daro dešinė? Ar kairė žino, ką daro ta pati kairė? O gal dešinė tiesiog nemato reikalo apie nieką informuoti ir sprendžia viena pati? O gal tikimasi, kad niekas neanalizuos dokumentų ir deklaruojamų krypčių įgyvendinti nereikės?  

Projekte rašoma, kad visiems privalomas brandos darbas. Brandos darbas savo reikalavimais prilygsta mažų mažiausiai universiteto studento kursiniam darbui, vadinasi,  laiko sąnaudos tiek mokiniams, tiek juos ruošiantiems mokytojams bus didžiulės. Lygiai tokios pat ir vertintojams.  2021 05 03 ministrės pasirašytuose rekomendacinių įkainių pakeitimuose  III skyriaus 11.  fiksuojama „<…> Už vieno brandos darbo įvertinimą rekomenduojamas ne mažesnis kaip 2,77 Eur įkainis (jei brandos darbą vertina keli vertintojai, įkainis atitinkamai dalijamas).“

Komentaras ir retorinis klausimas

Priminsiu, kad jau dabar Brandos darbas – preliminariai apie 2000 žodžių su pirminio ir patobulinto varianto vertinimu, komentarais, rekomendacijomis, dokumentų užpildymu ir t.t. Du vertintojai privalomi – jokių alternatyvų nėra. Suskaičiavau, kad tada, kai vertinau literatūros brandos darbą, bendrai darbas truko apie 12 valandų. Tai koks iš esmės tada valandinis įkainis suskaičiavus visas laiko sąnaudas? 11 centų už valandą.  Ir čia bruto atlygis. Ar yra numatyta, kokios šito pokyčio rizikos, kokios lėšos reikalingos jam įgyvendini? Kas ir kaip vertins brandos darbus? Nes arba bus išleistos didžiulės lėšos, arba įteisinta moderni vergovė.

Privaloma socialinė veikla, kuri iš esmės turėtų būti paremta savanorystės principu.

Visai ne retoriniai klausimai

Kaip tai bus suderinama su vaikų pasirinkta kryptinga sportine, menine, neakivaizdinių mokyklų, skirtų gabiems, veikla ir kitomis užimtumo formomis? Ką reikės daryti atokesnių gyvenviečių mokiniams? Kaip bus sprendžiama galima duomenų apie atliktas veiklas klastojimo problema, nes prievartinė savanoriška veikla daliai mokinių nebus priimtina dėl kitos krypties veiklų ir/ar užimtumo?

Vidurinio ugdymo programos pradėtos atnaujinti 2021 m. pradžioje. Su dalimi autorių sutartys sudarytos vasario-kovo mėn. Tie autoriai nežinojo apie būsimus pokyčius, todėl negalėjo kokybiškai atlikti darbų. Tai liudija ir 04 28 meninio ugdymo dalykų (dailės, muzikos, šokio, teatro) bendrųjų programų rengėjų kreipimasis, kuriame išsakomi teiginiai: ,,Siūlymas atsisakyti menų kaip privalomai pasirenkamų dalykų vidurinio ugdymo projekte atsirado, mūsų nuomone, vienašališkai, nesitarus su šios ugdymo srities specialistais, ekspertais, mokslininkais, akivaizdžiai pažeidžiant viešumo ir demokratijos principus.“ „Siūlymas prasilenkia ir su pasaulinėmis ugdymo tendencijomis, kai daugelis Vakarų valstybių universitetų stojantiesiems, turintiems meninės veiklos patirties, skiria reikšmingai daug papildomų balų, nes ši sritis imama vis labiau vertinti nustatant abiturientų kultūrinį išprusimą.“

Komentaras

Valstybės lėšos, skirtos ugdymo programų atnaujinimo darbus vykdantiems asmenims, dėl dviejų projektų tarpusavio nesuderinamumo naudojamos neracionaliai, dėl vadovų klaidų sudaromos prielaidos nekokybiškam darbui. Tai tik sustiprina įtarimus, kad naujosios vidurinio ugdymo sąrangos ir atnaujinamų programų siejimas yra labiau deklaratyvus nei realus.

Kaip šitoje sistemoje derės įtraukiojo ugdymo pertvarka, iš viso jokių kalbų nėra.

4. llgalaikis poveikis visuomenei.

Šitoje dalyje dominuos autoritetų išsakytas požiūris ir nuogąstavimai, oficialūs ministerijų tinklapiuose publikuoti tyrimai, nes kaipgi gali kukli mokytoja vertinti ŠMSM projekto galimą ilgalaikę žalą. Tų autoritetų straipsnių, tyrimų yra tiek, kad ne vienai knygai užtektų – tiesiog keletas Jūsų dėmesiui.

Kodėl pavojinga siaurinti humanitarinių ir moralinių mokslų/disciplinų vaidmenį?

Ne be reikalo šito straipsnio motto pasirinkau L. Donskio išsakytą mintį. Meno, kultūros, iš esmės humanitarinių mokslų reikšmė ir įtaka turėtų būti nekvestionuojama švietimo sistemoje.  Prof. L. Donskio darbuose buvo nuolatos kartojami teiginiai, kad mūsų šalies visuomenei būtų pravartu pakelti savo moralinio jautrumo ir vaizduotės lygį. Anot filosofo, tame kelyje labai svarbus humanitarinis išsilavinimas, kuris Lietuvoje nustumtas į prioritetinių sričių pakraščius. O be socialinių, humanitarinių mokslų žmogus negali interpretuoti savęs ir savo egzistencinės patirties.

Psichiatras Dainius Pūras pokalbyje su meno kultūros istoriku Tomu Vaiseta pasakė tokių įžvalgų: „Menas ir šiuolaikinė teisių samprata yra tie kertiniai dalykai, kurie sukūrė šiuolaikinę liberalią demokratiją klestinčiose Europos valstybėse. <…> Menas ir kultūra padeda brandinti sveiką asmenybę. Menas gali veikti net kaip savotiška vakcina, kaip prevencija stiprinant psichologinį atsparumą. “ Buvo kalbėta ir apie tai, kad mokslas ir žinojimas duoda daug, bet mokslo žmonės kartais tiesiog nepriima. Taip pradeda klestėti įvairios sąmokslo teorijos. Informacija gali ateiti ir per meną.  Tai susiję su emociniu intelektu ir yra gerokai paveikiau.

M.K. Čiurlionio muziejaus direktoriaus pavaduotoja menotyrininkė Daina Kamarauskienė: ,,Menas – tai pats galingiausias ginklas, kito tokio adekvataus, kuris apimtų visus žmonių sluoksnius, nėra.<…> Niekas pasauly tokio eksperimento nedarė – gyvenkit be meno, ir matysim, kas bus. Ar jis reikalingas, tai turbūt nėra ko svarstyti – juk vienokia ar kitokia forma jis egzistuoja nuo žmonijos pradžios. Kitas dalykas – kiek pats žmogus supranta, ar jis reikalingas. <…> Jeigu mes mokykloje mokomės skaityti, kad suprastume raštą, tai kodėl mūsų nemoko meno kalbos, kad suprastume meną? Tai yra būtina, juk žmogus, niekada nesusidūręs su spalva ir forma, nežinantis, kas yra kompozicija, nežinodamas meno abėcėlės sunkiai galės skaityti meno kūrinį.“

L. Leviskaitė, chorvedė, buvusi MRU filosofijos katedros lektorė: „Muzikinė kūryba – įvairiausiomis formomis – dainavimu, grojimu, muzikos teorijos mokymusi, kur daug logikos ir matematikos – yra ta sritis, kuri daro tiesioginę pozityvią įtaką vaiko socialinei raidai. Hovardas Gardneris (Howard Gardner) įvardijo muziką, kaip vieną iš septynių pagrindinių protinių gabumų, įdiegtų į mūsų genetiką. <…> Apie tai, kad muzikos mokymosi integralumas turi prasmę sako ir tokie faktai: Tenesio valstijoje Oukridže , mokslininkai, tyrinėję atomus ir kvantinę fiziką, vakarais susirenka groti styginių kvartete ar skambina pianinu. Davidas Hubelis, paklaustas, ar jis kuo nors domisi dar, išskyrus vaizdinio intelekto tyrimus, atsakė, jog kaip nebūtų keista, bet didžiąją savo laiko dalį jis praleidžia prie pianino. Kaip, beje, ir Einšteinas, grodamas smuiku, bei atkuriamojo Seimo pirmininkas XVI a. Radvila Juodasis, kuris seimo posėdžius dažnai pradėdavo savo sukurtu styginių kvartetui kūriniu. spūdingas, ko gero faktas, XXI a. modernaus ir evoliucionavusio (ar?) pasaulio kontekste! Mokslininkas Donas Kembelas (Don Camphell), kaip daugelis kitų, remdamiesi tyrinėjimo medžiagos faktais, teigia, kad muzika yra pagrindinis bendrojo intelekto lavinimo veiksnys.“

Dar 2014 d. tuometiniame Lietuvos edukologijos universitete surengta konferencija „Kultūrinio ugdymo būtinybė ir galimybės: aktualios jungtys“. Joje tuometinis Lietuvos edukologijos universiteto rektorius akad. Algirdas Gaižutis savo pranešime „Naujoji estetinio ir kultūrinio ugdymo paradigma” teigė, kad mokiniai per menų sąveiką ir sintezę įpranta vizualizuoti reikšmes, mąstyti ir galiausiai pripažįsta estetinio skonio įvairovę ir meninės raiškos reikšmę. Profesorius pabrėžė filosofines laiko ir erdvės sąvokas, kurių išraiška sutinkama tiek menuose ir literatūroje, tiek matematikoje ir fizikoje (,,Mokslo Lietuva“. Rasa Ercmonienė – Varnė).  

Laisvalaikio, kultūros ir meno poveikis sveikatai (Kultūros ir Sveikatos apsaugos ministerijų ataskaita). „Tęstiniame tyrime Jungtinėje Karalystėje, į kurį buvo įtraukta daugiau nei 2550 respondentų, pastebėta, kad reguliarus švietimo, menų ar muzikos užsiėmimų lankymas yra susijęs su asmens gerove net ir po dešimties metų. Įsitraukimas į meno ir laisvalaikio veiklas yra susijęs su sugebėjimu valdyti stresą, siejamas su geresne psichikos sveikata. Buvimas kultūros objekte yra susijęs su streso valdymu ir prevencija, įskaitant žemesnį biologinio streso lygį (sumažėjęs išskiriamo kortizolio kiekis) kasdieniame gyvenime ir mažesnį nerimą.“ (12 pusl.).

Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos kultūros ministerijos 2021 04 06 pateiktas ,,Kultūrinės edukacijos veiklų poveikio vertinimas.  ,,Kaip jau minėta, įvairūs tyrimai atskleidžia, kad kultūrinės edukacijos veiklos yra itin naudingos žemo SEK vaikams. James‘o S. Catterall‘o, Susan‘os A. Dumais ir Gillian‘os Hampden-Thompson tyrimas rodo, kad žemo SEK mokiniai, aktyviai įsitraukę į kultūrinį ugdymą, turi penkis kartus didesnę tikimybę baigti mokyklą, lyginant su tais mokiniais, kurie į kultūrinio ugdymo veiklas neįsitraukė.“  (59 pusl.)

Kas įvyko šį pavasarį?

2021 m. gegužės 3 d. įsakymu ,,Dėl 2021–2022 ir 2022–2023 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“ vienašališkai, su niekuo nederinus ir nesitarus perpus buvo sumažinta pamokų meniniam ugdymui.

Vidurinio ugdymo sąrangos projektas rodo naują kryptį – gerokai siaurinamas humanitarinių, meninių,  moralinių mokslų/disciplinų vaidmuo. Meninis ugdymas kryptingai mažinamas ir patraukiamas iš pradinio ir vidurinio ugdymo grandžių. Nors jo įtaką žmogaus psichikai, pasaulėžiūrai, bendrajai mąstymo kultūrai, net akademiniams rodikliams yra įrodę patys svariausi Lietuvos ir pasaulio mokslo autoritetai.

Paskutiniai šito straipsnio/tyrimo komentarai ir klausimai.

Kas nukentės, jeigu projektas bus patvirtintas? Visų pirma nukentės mokiniai, jų išsilavinimas plačiąja prasme ir jų galimybės rinktis šiek tiek siauresne. Nukentės mokytojai – blogės jų ekonominė situacija. Nukentės visuomenė, nes jaunoji karta nebeturės tam tikrų svarbių kompetencijų. Vis labiau technizuotoje ir politiškai poliarizuotoje visuomenėje tokie pokyčiai gali būti labai pavojingi. Jeigu kyla problemų dėl ugdymo kokybės, dėl mokytojų kompetencijos, tai ir reikėtų jas spręsti iš esmės kuriant naujas programas, ruošiant pagal jas mokymo priemones ir metodinę medžiagą, organizuojant kvalifikacijos kursus ir panašiai.

 Pradėjus dėlioti visas siūlomas pertvarkas, būsimus pokyčius, kelius, kuriais jų siekiama, ryškėja keisti dėsningumai. Jau kelintas projektas yra toks blogas, kad net kyla abejonių,  ar galima taip padaryti netyčia. Ir čia tikrai ne politinio pasitikėjimo komandos ministerijoje darbas – čia turėjo būti seniai valdininkų stalčiukuose brandinti ir (ne)derinti projektai. Kodėl būtent dabar, pandemijos sumaištyje, jie vėl buldozeriu stumiami realizavimui? Siekiama diskredituoti valdančiuosius ir ministerijos aukščiausio lygio vadovus? Siekiama sukelti chaosą švietimo sistemoje? Siekiama tiesiog bet kokiomis priemonėmis įsisavinti ES lėšas? Šita prielaida man būtų pati priimtiniausia, nes tokiu atveju mūsų ministerijoje tiesiog yra nemažai įtakingų, bet neatsakingų ir godžių specialistų, o tai pakeisti būtų gerokai lengviau nei įsitvirtinusią kryptingai kenkėjišką veiklą. Reikėtų tik politinės ir pilietinės valios.