Artėjant vasarai, „rūbus“ keičia ir miestai bei miesteliai: viešos erdvės pražysta akis maloniai džiuginančiais gėlių žiedais. Klaipėdos rajone vis labiau įsitvirtina tvarios ekologijos principai, tad pamažu įsivyrauja daugiamečių augalų kultūra.

Pirmosios iniciatyvos viešosiose erdvėse plačiai naudoti daugiamečius augalus ėmėsi Gargždų ir Priekulės miestų seniūnijos. Gargžduose daugiamečiais augalais apželdintos Turizmo informacijos centro prieigos, skveras prie knygyno, nauja medžių juosta Žemaitės gatvėje, automobilių sankryža prie autobusų stoties. Šiemet gargždiškių ir miesto svečių akis jau džiugina sužydėjęs daugiamečių augalų gėlynas Klaipėdos gatvėje.

Priekulėje daugiamečių augalų kompozicijos pasitinka miesto centrinėje dalyje prie I. Simonaitytės skulptūros, taip pat prie žirgo skulptūros.

Ilgametes daugiamečių augalų panaudojimo tradicijas miestelio viešosiose erdvėse turi ir Vėžaičiai. Miestelio centrinėje gatvėje yra net keletas gėlynų, kurių pagrindinis karkasas formuojamas iš krūmų ir daugiamečių gėlių kompozicijų. Ir kitos seniūnijos sparčiai jungiasi prie šios iniciatyvos. 

Prisideda ir bendruomenės, ir verslas

Pasak mero pavaduotojos Audronės Balnionienės, laikais, kada visi ieško būdų išsiskirti, kuriami gėlynai galėtų tapti išskirtiniais seniūnijų akcentais ir traukos objektais.

„Gargždų vardas miesto bendruomenės iniciatyva asocijuojasi su narcizų pieva parke. Traukos centrais galėtų tapti ir kuriamos, skanius kvapus skleidžiančių gėlių, pavyzdžiui, hiacintų arba čiobrelių, alėjos. Aš asmeniškai tikrai važiuočiau į kitą seniūniją ne tik spalvomis pasigėrėti, bet ir skaniais kvapais pasimėgauti. Juk puoselėjant gėlynus kūrybiškumui ribų nėra“, – pranešime spaudai pažymi vicemerė.

Seniūnai džiaugiasi, kad prie kuriamo grožio dažnai prisideda ir vietos bendruomenės bei verslininkai. Pastarieji, atsiliepdami į rajono mero pavaduotojos A. Balnionienės kvietimą, gėlių vazonais jau ne vienus metus iš eilės puošia prieigas prie savo parduotuvių, biurų.

Itin sėkmingai su vietos bendruomene, kuriant ir puošiant aplinką, bendradarbiauja Priekulės seniūnija. Seniūnijos pagalba Venckuose įrengti gėlynai yra puoselėjami pačių gyventojų. Tai – gražus vietos bendruomenės ir seniūnijos bendradarbiavimo pavyzdys. 

Sendvario seniūnijoje pačių įrengtus gėlynus puoselėja ir Jakų bei Gindulių bendruomenės. Alpinariumą su akmenimis, įvairiais augalais vietos bendruomenė prieš kelerius metus įrengė ir Judrėnuose – kaip dovaną miesteliui, o vietos gyventoja A. Kunelienė dar ir padeda seniūnijos darbuotojams su priežiūros darbais.

Dauparų-Kvietinių seniūnijoje bendruomenės visuomet padeda rinkti gėlių rūšis, spalvas, derinti kompozicijas.

Nors gėlės ir sodinukai dažniausiai perkami iš vietinių augintojų, gėlių ūkių, Dovilų seniūnė Nijolė Ilginienė kai kuriuos augalus augina namie, o vėliau juos perkelia į viešąsias miestelio erdves. Tvarkydami savo gėlynus daigus dovanoja ir gyventojai, o kai kada net ir nuperka juos kaip dovanas. Neretai gėlių daigus dovanoja ir gėlininkyste užsiimantys ūkiai.

Seniūnai gražių žodžių negaili ir lauko darbuotojams, nes būtent jie sodina ir prižiūri visus gėlynus.

Parengti orientaciniai dokumentai

Apželdinimo specialistus turi tik dvi seniūnijos, Priekulės ir Gargždų, tad siekiant plėsti visų seniūnijų darbuotojų žinias ir skatinti naudoti daugiamečius augalus kuriamose kompozicijose, savivaldybė 3 metus darbuotojams organizavo mokymus, kuriuos vedė „Geltonojo karučio“ lektorės: kalbėta apie augalų komponavimo principus ir daugiamečių augalų panaudojimo galimybes viešosiose erdvėse. 

„Daugiamečius gėlynus brangiau įrengti pirmaisiais metais, tačiau vėliau kaštus apima tik gėlyno priežiūra ir, jeigu reikalinga, pildymas augalais. Suaugęs daugiamečių augalų gėlynas po kelerių metų yra tvarkomas (skaidant peraugusius augalus), todėl turimi sodinukai gali būti panaudoti kitų rajono teritorijų apželdinimui.  Daugiamečiai gėlynai savo grožį pasiekia praėjus keleriems metams, kada želdiniai suauga į visumą“, – primena mero pavaduotoja A. Balnionienė.

Savivaldybės iniciatyva parengtas ir Taryboje pritarimą yra gavęs Klaipėdos rajono savivaldybės želdynų sistemos konversijos investicinis projektas. Šiame dokumente pateikti galimi tipinių teritorijų apželdinimo pavyzdžiai: automobilių statymo aikštelių, vidaus kiemų, mokymo įstaigų, kapinių, daugiamečių gėlynų, perėjų, sankryžų, pramoninių ir komercinių teritorijų. Parengtame dokumente pateikti brėžiniai su galimais apželdinimo sprendiniais ir siūlomais augalais. Gražus pavyzdys – urbanizuotoje Sendvario seniūnijoje gėlynais puoštos Slengių ir Baukštininkų sankryžos.

Dokumentas viešinamas savivaldybės svetainėje, todėl juo gali naudotis ir rajono gyventojai savo gyvenamojoje aplinkoje. Kaip pagal minėtus sprendinius atrodo želdynai, jau galime pamatyti Gargždų P. Cvirkos, J. Janonio, Kvietinių ir Žemaitės gatvėje.

„Žinoma, atskirose teritorijose yra parengti atskiri želdynų pertvarkymo projektai: Gargždų miesto Klaipėdos gatvės želdynų pertvarkymo projektas, Dauparų viešosios erdvės projektas,  Dovilų miestelio, Ketvergių projektas, Veiviržėnų miestelio centrinės dalies ir Laisvės g. apželdinimo projektas ir kt. Dalis projektų jau įgyvendinta, kiti dar laukia savo eilės“, – informuoja vicemerė A. Balnionienė.