Ar ekologiškas, darnus judumas miestams svarbus tik dėl ekologinių, o gal ir dėl ekonominių ar net socialinių priežasčių? Kaip tinkamai organizuota susisiekimo sistema mieste gali prisidėti gerinant ne tik kelionių kokybę, ne tik miestiečių gyvenimą, bet ir patį miestą padarant jaukesniu, patogesniu, gyvybingesniu?

Apie šias ir kitas aktualias uostamiesčio transporto problemas trečiadienį nuotoliniame renginyje, pavadintame „Darni kelionė miesto gatvėmis – misija (ne)įmanoma?“, diskutavo įvairių sričių specialistai.

Pasak bendrovės „Vėjo projektai“ vadovo Alvydo Naujėko, daugiau kaip trečdalį taršos miestuose sukuria viešasis transportas, varomas iškastiniu kuru. Jis pritarė miesto transporto schemas išsamiai išanalizavusio architekto Justo Ingelevičiaus minčiai, jog svarbiausia yra tinkamai nusistatyti visų miesto transporto magistralių prioritetus.

„Magistraliniai keliai yra prioritetas automobiliams, o miestas yra prioritetas žmonėms. Ir kamščių problema išsprendžiama ne platinant kelius, o siaurinant įvažiavimus į teritorijas, tada žmonės meta automobilius ir sėda ant dviračių”, – sakė jis.

Pranešimuose didžiausias dėmesys ir buvo skiriamas viešojo, sunkiojo bei dviračių transporto srautų mieste valdymui, akcentuojant būtinybę palaipsniui didinti ekologiško – elektra varomo transporto vystymąsi bei sudaryti galimybes miestiečiams iš automobilių persėsti ant dviračių, plėtojant dviračių takų tinklą.

Pasak Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos nario J. Ingelevičiaus, Klaipėdoje jau esama neblogų, naujai įrengtų dviračio takų pavyzdžių, tačiau problema yra ta, jog jie tarp savęs vis dar nėra sujungti į bendrą sistemą.

„Neseniai įrengti Taikos prospekto takai, kurie tikrai atitinka visus normatyvus, tačiau jų yra labai nedidelis ilgis ir dar yra daug darbo į priekį. (…) Vis dar yra takų, kurie yra tiesiog nupiešti ant šaligatvių ar yra iš trinkelių, ar su bortais skersai kelio”, – sakė jis.

Kaip prastai organizuoto transporto eismo pavyzdį jis minėjo nesaugią dviratininkams ir pėstiesiems Minijos gatvę, turinčią daug įvairių pavojingų išvažiavimų.

Ateitis – elektra varomas transportas

Tuo metu „Vėjo projektų“ vadovas, priminęs jų įmonės dviejų uostamiestyje šiuo metu eksploatuojamų elektroautobusų „Dancer” sukūrimo istoriją, teigė, jog miestų transporto ateitis siejama su elektra varomomis transporto priemonėmis.

Jo teigimu, jų sukurtas „Dancer” autobusas nuo kitų elekroautobusų skiriasi labai greitu pakrovimu (pakraunama greičiau nei per 10 min. 100 km ridai) bei savo lengvumu – korpusas pagamintas ir perdirbto PET plastiko. Per dvejus metus šiais elektra varomais autobusais uostamiesčio gatvėmis jau nuvažiuota per 120 tūkst. km.

Pasak A. Naujėko, jie masinę elektrinių autobusų gamybą žada pradėti 2023-ais metais. Jis teigė manąs, jog Lietuva ekologiško transporto vystymo srityje gali tapti pavyzdžiu kitoms Europos šalims.

„Mūsų matomumas šiuo metu yra labai ženklus, ypatingai tuose regionuose, kurie rūpinasi savo sveikata ir noru sumažinti tiek šiltnamio efektą, tiek pagerinti infrastruktūrą miestuose”, – sakė jis.

Elektromobilių vystymosi perspektyvas Europoje ir Lietuvoje, jų privalumus išsamiai seminare aptarė „Busnex“ vadovas Simonas Ramanauskas.

Jo duomenimis, šiuo metu Lietuvoje registruota netoli 3000 elektromobilių ir apie 450 įkrovimo stotelių, o iki 2030- ųjų metų šalis yra užsibrėžusi turėti net 200 tūkst. elektra varomų automobilių ir apie 60 tūkst. prieigų prie jų įkrovų.

Miestas ir uostas turi veikti kartu

Tuo metu Klaipėdos bendruomenių asociacijos vadovas Renaldas Kulikauskas viena iš esminių uostamiesčio transporto problemų įvardijo miesto teritorinį išsidėstymą palei Kuršių marias bei vieno šeimininko mieste nebuvimą, t.y. skirtingus uosto ir miesto interesus, kai uostas yra užėmęs didžiąją marių pakrančių dalį.

„Per pastaruosius 15 metų uosto krovinių srautas yra padidėjęs 2 kartus, o transporto susisiekimo sistema iš principo reikšmingai nepakito, papildomų magistralinių gatvių, aplinkkelių, kurie suteiktų galimybę krovininiam transportui išvengti važiavimo per gyvenamuosius rajonus, taip ir neatsirado”, – teigė jis.

Pasak pranešėjo, uostas didžiausias investicijas skiria jo paties infrastruktūrai vystyti – kanalo gilinimo darbams, krantinių sutvarkymui, o miesto reikmėms lieka tik trupiniai.

R. Kulikauskas teigė matąs ir miesto politikų valios stoką kartu su uosto vadovybe spręsti opias sunkiojo transporto srautų valdymo uostamiestyje problemas, tarp jų – ir atidėtą pietinio aplinkkelio įrengimą.

R. Kulikausko mintimis pritarė ir seminarą apibendrinęs Žaliosios politikos instituto prezidentas Remigijus Lapinskas, pataręs Klaipėdos savivaldybės vadovams pasimokyti iš kolegų Stokholme, kaip valdyti transporto keliamas aplinkosaugos problemas.

Jo teigimu, tas faktas, kad miestas ir uostas sunkiai randa bendrą kalbą „yra labai blogas simptomas”.

„Uostas yra visos Lietuvos, ne tik Klaipėdos. Tai, mano supratimu, miesto vadovybė ir visuomenė turėtų labai stipriai dirbti ta linkme, kad visos Lietuvos resursai galėtų būti pajungti įgyvendinti bent dalį tų idėjų (…) Yra absoliučiai aišku, kad uostas turi turėti savo atskirą patekimo koridorių, galbūt tai yra tas įvardinamas pietinis aplinkkelis, galbūt ne vienam lygyje su miesto gatvėmis, o pakylėtą, izoliuotą triukšmo sienelėmis (…) Mes turime džiaugtis, kad miestas turi darnaus judumo planą [jį seminare trumpai pristatė miesto savivaldybės transporto skyriaus vyr. specialistė Lina Žemaitytė], tai yra gerai, tačiau iš kitos pusės mes turime gerokai virš 10 tūkstančių fūrų kasdien, važiuojančių pro miestą, tai yra nesulyginami svoriai to, kas sukelia problemas, ir kas stengiasi jas išspręsti”, – sakė R. Lapinskas.

Papildyta

Ketvirtadienį „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pranešė, jog siekiant mažinti transporto sektoriaus poveikį klimato kaitai ir aplinkos oro taršai, visos šešiasdešimt Lietuvos savivaldybių turi parengti savo teritorijoje per artimiausią dešimtmetį numatomų įrengti elektromobilių įkrovimo prieigų planus. Šie projektai rengiami konsultuojantis su skirstomųjų tinklų operatoriumi, prie kurio valdomų tinklų ir bus prijungiamos įkrovimo stotelės.

„Skatindama sklandų planų parengimą bei suderinimą ESO savivaldybėms parengė individualizuotus transformatorinių pastočių žemėlapius, kurių dėka, atsižvelgiant į tinklo pajėgumus, bus galima patogiau įvertinti galimas elektromobilių įkrovimo stotelių vietas”, – skelbiama ESO pranešime spaudai.

INFORMACIJA

Seminaras „Darni kelionė miesto gatvėmis – misija (ne)įmanoma?“ – sudėtinė Uostamiesčio aplinkosaugos forumo dalis. Renginį organizavo Žaliosios politikos institutas bendradarbiaudamas su Klaipėdos miesto savivaldybe, naudojant aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas. Apie pirmąjį šio forumo renginį, vykusį prieš dvi savaites ir skirtą oro taršos problemoms, skaitykite čia.