„Klaipėdoje neruošia išvis jokių IT žmonių arba inžinierių, bet visi mes tikimės, kad tie miestai kažkaip užaugs. Tai kažkas pagaliau turėtų paimti ir išspręsti, juk net pasiūlymai kažkokie yra. Aišku nėra lengva tą padaryti, bet tiesiog reikia imtis darbo ir tai užtruks kokius 3-4 metus”.

Šia įžvalga pasidalijo Laisvės TV „Pinigų karta“ laidoje Andriaus Tapino kalbintas Mantas Katinas, vertindamas Lietuvos miestų perspektyvas augti ir klestėti. Rekomenduoju, įdomus pokalbis (M. Katinas apie Klaipėdą kalba nuo 35 minutės), kuriame aptariami klestėjimui būtini kompetencijų
viešajame sektoriuje trūkumo problemos sprendimai bei naujas vadovo darbas kompanijos „Wargaming“ studijoje Vilniuje.

Klaipėdoje veikia 9 aukštųjų mokyklų statusą turinčios įstaigos. IT ir inžinerinė kryptis, geidžiamiausios inovatyvių verslų profesijos, per metus Klaipėdoje „nepagamina” nei 40 žmonių. pixabay.com nuotr.

Mantas – Lietuvos talentas, buvęs agentūros „Investuok Lietuvoje“, pavaldžios Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, investicijų skatinimo vadovas. Per 6 darbo šioje agentūroje metus Mantas su kolegomis pritraukė į Lietuvą beveik 200 užsienio kompanijų, kurios čia įkūrė padalinius ir aukštos pridėtinės vertės darbo vietas. Kas, jei ne jis, geriausiai žino, ko reikia inovatyviems verslams miestuose kurtis?

Kompetentingų specialistų, – sako Mantas. Ypač trūksta IT srities talentų.

Klaipėdoje 80 tūkst. dirbančių žmonių. Iš jų programuotojų ~300, t. y. 0,4 proc. nuo visų dirbančiųjų, sako vienos iš Klaipėdoje veikiančių verslo aplinkos gerinimu užsiimančių kompanijų atstovas.

IT profesionalai yra tarp geriausiai apmokamų profesijų Lietuvos TOP3. Dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo, virtualios realybės sprendimus kuriantys specialistai geriausiai uždirbantys ir paklausiausi pasaulyje.

Vien cvonline.lt portale kiekvieną mėnesį įmonės paskelbia apie 1000 darbo pasiūlymų, skirtų IT srities specialistams. Šios srities specialistų poreikis ateityje tik augs, o IT ir technologijų išmanymas bus vienas iš svarbesnių įgūdžių, nepriklausomai nuo darbo srities.

Klaipėdos miesto savivaldybė, rengdama 10 metų plėtros strategiją, pasitelkė į pagalbą per 100 įvairių sričių kompetencijas turinčių tarnautojų, verslininkų, mokslininkų bei NVO atstovų. Procesas vyko daugiau nei metus. Kitą mėnesį galutinė versija bus tvirtinama tarybos narių, klaipėdiečių rinktų vairuoti Klaipėdos miesto laivą.

2021-2030 m. strategijos kūrimo procesui dirigavo savivaldos administracijos pasamdyta konsultacinė bendrovė „Eurointegracijos projektai“, kuri su keliais savivaldos administracijos tarnautojais atrinkinėjo pateiktus pakviestų dalyvauti pasiūlymus į vertingus ir ne. Iš pateiktų 223 siūlymų tik į 85 buvo dalinai arba pilnai atsižvelgta koreguojant plano priemones. 

Siūlymų buvo įvairiausių, tačiau čia paminėsiu tik kelis, susijusius su aptariama talentų pritraukimo ir ugdymo tema:

1. Strateginiame plane numatyta vizijos kryptis Klaipėda – sumanus miestas, kuriame diegiamos technologijos nuo eismo valdymo iki aukštąją pridėtinę vertę kuriančių verslų, kas tiesiogiai koreliuoja su tvarumu, žiedine ekonomika, žaliąja verslo kryptimi, tačiau edukacijos/švietimo kryptyje nenumatytos jokios skatinimo priemonės inžinerijos, elektronikos studijos aukštosiose mokyklose, taip pat kuriant vientisą ekosistemą kartu su verslu ir mokslo įstaigomis (nuo gimnazisto iki darbuotojo). Pagrindinis prioritetas skiriamas jūriniams mokslams. Tačiau norint užtikrinti sumanaus ir šiuolaikiško miesto viziją, svarbu skirti atitinkamą dėmesį inžinerijos mokslų skatinimui, universitetų kompetencijų stiprinimui. Klaipėdos miestas nesugebės pasiekti savo tikslų, jeigu neturės tinkamo išsilavinimo ir patirties miesto gyventojų.

2. Būtina užtikrinti, kad Klaipėdos miesto aukštojo mokslo įstaigose tarp jų mokslo programų būtų kryptys, patenkančios į geriausių ES universitetų TOP5 (bent 40 proc. apimtimi; nebūtinai kurti, galima bendradarbiauti – MRU ir vieno Pietų Korėjos universiteto bendradarbiavimo pagrindu veikiančios žaidimų kūrimo programos pavyzdys). Tai pat būtina numatyti siekį pritraukti bent po vieną stambų „madingiausių“ sričių žaidėją (pvz., žaidimų industrijoje toks būtų bent 150 vietos darbuotojų). Studentų skatinimo stipendijoms numatytas skirti (arba papildomas) lėšas reikėtų
nukreipti ne į studentų viliojimą, o į investicijas į masalą – dėstytojų su stipriomis programomis pritraukimą. Uosto direkcija galėtų finansuoti kibernetinio saugumo programą ir užtikrinti specialistų praktikos atlikimą uosto įmonėse ir gynybos sektoriuje.

Nei į vieną į šių pastabų nebuvo atsižvelgta, pateikiant strategijos rengėjų paaiškinimą:

numatyti savivaldybės veiksmai, susiję su ugdymu, bendradarbiavimas su aukštojo mokslo įstaigomis, steigiant įvairių profilių universitetines (tarp jų – ir inžinerines klases) ir jas išlaikant, yra pakankami;

numatyti studijų kryptis per sudėtinga, o padidinti Klaipėdos mokslo ir studijų institucijų konkurencingumą ir tarptautiškumą padės specializuotos studijos, būdingos tik Klaipėdai (suprask, kursime „savo“ dviratį);

konkurencinė aplinka Klaipėdos mieste jau ir taip pakankamai aukšta;

Savivaldybė neturi svertų įtakoti studijų programų „atsiradimų“ (suprask, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas (suprask, mero ilgametis pirmininkavimas Klaipėdos universiteto Taryboje nieko vertas).

Norėčiau tikėti, kad „Eurointegracijos projektai“ specai žino geriau. Jie juk kompetentingi. Kita vertus, nėra lengva įvertinti kompetenciją. Vienas paprasčiausių būdų – pasižiūrėti, koks specialistų atlyginimas. Aukštos kompetencijos kainuoja, tą žino visi. Šios Vilniuje registruotos įmonės beveik 70-ies Lietuvoje dirbančių specialistų paskutinių 12-os mėnesių atlyginimo mediana ~700 EUR (iki mokesčių), o tai yra tik keliasdešimt eurų daugiau nei minimalus atlyginimas Lietuvoje. Ką jums tai sako apie mūsų savivaldos pasirinkto pagrindinio konsultanto miesto ateičiai planuoti kompetenciją?

Net valstybės viešojo sektoriaus agentūros „Investuok Lietuvoje“, kurios darbuotojų atlygio sistema, pasak M. Katino, nekito jau virš 10 metų, atlyginimų mediana ~2500 EUR/mėn.

Taigi, lieka neatsakytas klausimas: KAS PROGRAMUOS ROBOTUS, UŽTIKRINS KIBERNETINĮ SAUGUMĄ IR MOKĖS MOKESČIUS KLAIPĖDOJE?

Klaipėdos politikai praėjusią savaitę svarstė savivaldos administracijos parengtą priemonę, turinčią spręsti aptariamą problemą: 40 technologines studijas Klaipėdoje pasirinkusių studentų metus gautų 100 EUR kas mėnesį kaip paskatą. Priemonė, įtraukta į miesto viešųjų pinigų skirstymo planą. Jai šiais metais numatyta skirti 40 tūkst. EUR. Pavadinta ji skambiu „Klaipėdos miesto savivaldybės stipendijų GABIEMS IR TALENTINGIEMS Klaipėdos aukštųjų mokyklų I kurso studentams skyrimas“.

Kultūros, švietimo ir sporto komitetas diskutavo dėl administracijos siūlymo nustatyti bent 6 balų stojamojo balo reikalavimą tokios stipendijos gavėjams. Ninai Puteikienei kilo pagrįstas klausimas ar „gabus ir talentingas” ir 6 balai yra tikrai derantys dalykai. Aistė Valadkienė, atsakinga už jaunimo reikalus savivaldoje, pripažino, kad ne. Tačiau priminė, kad 2020 m. net be tokio ribojimo nepavyko išdalinti visų 40 stipendijų, o stojančiųjų vidurkiai nebuvo aukšti.

Priminsiu, kad Klaipėdoje veikia 9 aukštųjų mokyklų statusą turinčios įstaigos. IT ir inžinerinė kryptis, geidžiamiausios inovatyvių verslų profesijos, per metus Klaipėdoje „nepagamina” nei 40 žmonių.

Spręskite patys, ar Mantas Katinas su savo citata, kuria pradėjau šį tekstą, yra teisus.

Klaipėdos politikai ir institucijų sprendimų priėmėjai dažnai pasidalina apmaudu, kad apie miesto spręstinas problemas rašantys kenkia Klaipėdos įvaizdžiui. O ką, jei vietoje to, kad būtų rūpinamasi, kaip gražiau pasigirti apie tariamus darbus ir dar menkesnį rezultatą, būtų susitelkta į realius darbus?