Klaipėdos miesto taryba balandį priėmė sprendimą dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti tvarkos pakeitimo“, kitaip tariant buvo išplėsta parkavimo zona Klaipėdos mieste. Nors komitetuose su administracijos direktoriumi vyko karštos diskusijos, dėl to, ar neteks grąžinti Europos Sąjungos lėšų, tarybos nariai buvo patikinti, kad jokių lėšų grąžinti nereikės. Deja, ne vienerius metus dirbant su Europos Sąjungos parama, buvau įsitikinusi, kad toks atsakymas yra nesąžiningas ir sprendimo rengėjai tiesiog nepateikė išsamios ir teisingos informacijos miesto tarybai.

Gintaras Neniškis klaidingai informavo tarybą: „Prieš ruošiant šį tarybos sprendimą buvo pasikonsultuota su Centrine projektų valdymo agentūra ir tas rinkliavos mokestis nėra ekonominė veikla ir nieko bendra su pajamų grąžinimu neturi“.

Pagal tris įgyvendinamus projektus – kompleksinė paslaugų plėtra integruotų teritorijų vystymo programų tikslinėse teritorijose; pėsčiųjų tako sutvarkymas palei Taikos pr. nuo Sausio 15-osios iki Kauno g., paverčiant viešąja erdve, pritaikyta gyventojams bei smulkiam ir vidutiniam verslui; futbolo mokyklos ir baseino pastato konversija, I etapas – savivaldybė gavo daugiau nei 5 mln. eurų paramos miesto infrastruktūros sutvarkymui. Įgyvendinant šiuos projektus, planuojama įrengti daugiau nei 600 automobilių stovėjimo vietų.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Klaipėdos miesto taryba apmokestino teritorijas, kurios yra tvarkomos aukščiau išvardintų projektų lėšomis. Šiuo priimtu tarybos sprendimu apmokestinamos visos pagal aukščiau minėtus projektus įrengiamos automobilių stovėjimo vietos. Ši teritorija nebuvo anksčiau apmokestinta. Teritorijos, kuriose įrenginėjama dalis automobilių stovėjimo vietų pagal aukščiau išvardintus projektus, yra daugiabučių namų kiemuose yra prižiūrimos ir tvarkomos pačių gyventojų lėšomis per daugiabučių namų bendrijas ar daugiabučių namų administravimo įmones.

Po minėtojo tarybos sprendimo kreipiausi į Centrinę projektų valdymo agentūrą (CPVA). Jos atsakymas yra daugiau nei aiškus.

Pirma, administracijos direktorius pateikė tarybai neteisingą informaciją.

„Atsižvelgiant į tai bei į Jūsų pateiktą informaciją dėl Projektų įgyvendinimo metu įrengtų automobilių parkavimo vietų apmokestinimo, vertinama, kad vietinės rinkliavos už automobilių stovėjimą lėšos bus laikomos projekto veiklos pajamomis, o Projektai bus priskiriami pajamas generuojančių projektų kategorijai. Įvertinus skaičiavimus ir nustačius, kad projektu gaunamos grynosios pajamos ir dėl to buvo išmokėta per didelė finansavimo lėšų suma, bus priimamas sprendimas dėl lėšų susigrąžinimo. Sprendimas administruojamas Grąžintinų ir grąžintų lėšų administravimo taisyklėse, kurias tvirtina finansų ministras nustatyta tvarka”, – rašoma CVPA atsakyme.

Žmogiška kalba kalbant, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba buvo įstumta į tokią situaciją: parkavimo zoną išplėtėme, tačiau naudos į biudžetą negausime jokios. Priešingai, reikės apskaityti kiekvieną zoną, kurioje Europos Sąjungos lėšomis įrengtos parkavimo vietos, reikės atimti sąnaudas, t.y. tų vietų priežiūrai išleidžiamas sumas ir visas perviršis – t.y. gautos grynosios pajamos turės būti grąžintos agentūrai. Nes uždirbti iš Europos Sąjungos paramos penkerius metus negalima.

Įdomiausia tai, kad Rumpiškės ir Kauno gatvių kvartaluose, kur įrengtos parkavimo vietos – kiemus prižiūri patys gyventojai. Ten sąnaudų bus labai mažai, nebent keli papildomi apšvietimo stulpai, kurie švies daugiabučių kiemuose. Tai mes užsiimsime skaičiavimu teorinių sąnaudų, kas kiek galės tiksliai apskaičiuoti, kiek papildomų išlaidų patiria savivaldybė dėl šių zonų apšvietimo?

Visi parkavimo leidimai gyventojams, kurie išduodami teritorijose, kur buvo Europos Sąjungos lėšomis įrengtos parkavimo vietos, taip pat visi susimokėję mokestį už automobilio parkavimą konkrečiuose parkomatuose turės būti apskaitomi atskiroje pajamų sąskaitoje, kad matytųsi, kokios yra projekto pajamos.

Savivaldybė apgavo gyventojus ir smulkųjį verslą, prieš kelis metus kalbėdama apie tai, kad planuojama kokybiškai pakeisti smulkaus verslo ir gyvenamąją aplinką, sutvarkyti kiemus, ir už tai jiems nieko mokėti nereikės. Tačiau visa tai subliuško prieš VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ buvusio vadovo G. Neniškio norą, apmokestinti mažne pusę miesto.

Deja, šio sprendimo pasekmės yra tokios, kad biudžetas negaus jokių pajamų už vietas, kuriose įrengtos parkavimo aikštelės Europos Sąjungos lėšomis. Mes to daryti negalime penkerius metus po projekto įgyvendinimo, arba viskas grynąsias pajamas turime grąžinti Europos biudžetui.

Tai kam reikėjo taip stengtis, jei visas triūsas bus tik dėl surenkamų pajamų skaičiavimo, tų aikštelių sąnaudų priskyrimo, o pelno perdavimo atgal į Europos biudžetą?

Atsakymas man tik vienas – VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas”, gales „įsisąvinti” 30 procentų sąnaudų, nes tiek kainuoja parkavimo rinkliavos administravimas. Vėl būsime procese, nekurdami pridėtinės vertės miestui, o galvodami kaip įsisavinti, anot G. Neniškio, „pravalgymo biudžetą“.

CPVA ATSTAKYMAS

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) gavo ir išnagrinėjo Jūsų 2021 m. gegužės 7 d. raštu pateiktą informaciją dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. T-87 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T2-356 „Dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti tvarkos“ pakeitimo“, kuriuo pakeista mokamų vietų automobiliams statyti tvarka, ko pasėkoje įgyvendinamų projektų Nr. 07.1.1-CPVA-R-904-31-0012, Nr. 07.1.1-CPVA-R-904-31-0014, Nr. 07.1.1-CPVA-R-904-31-0016 (Projektai) metu įrengiamos automobilių parkavimo vietos, patenka į apmokestinamą zoną.

Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų, įgyvendinamų pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programą, diskontuotų grynųjų pajamų apskaičiavimo metodines rekomendacijas ir reikalavimus nustato Projektų diskontuotų grynųjų pajamų skaičiavimo ir priežiūros metodika 1 (Metodika). Metodikos 22 p. nurodoma „Projekto veiklos pajamas sudaro pajamos, kurios yra tiesiogiai gaunamos iš vartotojų už prekes ir (arba) paslaugas, kurios sukurtos įgyvendinant projektą, pavyzdžiui: vartotojų tiesiogiai mokami mokesčiai už naudojimąsi sukurtąja infrastruktūra, pajamos iš žemės ar pastatų pardavimo arba nuomos, mokėjimai už paslaugas ir pan. <…>“. Atsižvelgiant į tai bei į Jūsų pateiktą informaciją dėl Projektų įgyvendinimo metu įrengtų automobilių parkavimo vietų apmokestinimo, vertinama, kad vietinės rinkliavos už automobilių stovėjimą lėšos bus laikomos projekto veiklos pajamomis, o Projektai bus priskiriami pajamas generuojančių projektų kategorijai.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad skiriamo finansavimo suma mažinama grynųjų pajamų, kurios apskaičiuojamos per projekto investicijų ataskaitinį laikotarpį, iš diskontuotų pajamų atimant diskontuotas išlaidas ir, jei taikoma, pridedant investicijų likutinę vertę paskutiniais ataskaitinio laikotarpio metais, dydžiu. Grynųjų pajamų skaičiavimas atliekamas vadovaujantis Metodikoje nustatytais principais, o grynųjų pajamų dydžiui apskaičiuoti Projekto vykdytojas turi pateikti užpildytą Metodikos 1 priedą „Informacija apie iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų gaunamas pajamas“ (Pajamų lentelė).

Įvertinus skaičiavimus ir nustačius, kad projektu gaunamos grynosios pajamos ir dėl to buvo išmokėta per didelė finansavimo lėšų suma, bus priimamas sprendimas dėl lėšų susigrąžinimo. Sprendimas administruojamas Grąžintinų ir grąžintų lėšų administravimo taisyklėse, kurias tvirtina finansų ministras nustatyta tvarka.

Pažymime, kad tik gavus užpildytas Pajamų lenteles bus galima nustatyti, ar Projektai generuoja grynąsias pajamas, kurių dydžiu turės būti mažinama Projektams skirto finansavimo lėšų suma.