Pirmos instancijos teismas patvirtino, kad ir uostamiesčio savivaldybės valdomos AB „Klaipėdos vanduo” Teisės ir bendrųjų reikalų bei Plėtros departamento direktorius laikinasis įmonės vadovas Alenas Gumuliauskas 2019 m. pabaigoje buvo atleidęs teisėtai.

Analogiškas sprendimas dėl buvusios Finansų departamento direktorės Aldonos Jonaitienės buvo priimtas gerokai anksčiau – moteris jo aukštesnei instancijai neskundė.

2019 m. gruodžio viduryje A. Gumuliauskas su įmonės teisininkams vadovavusia Jūrate Spuduliene, Plėtros departamento direktoriumi Vytautu Valantinu bei A. Jonaitiene darbo sutartis nutraukė 59-o Darbo kodekso straipsnio pagrindu – darbdavio valia, motyvuojant siekiu suformuoti darnų ir bendrovės poreikius atitinkantį kolektyvą.

Atleistiems departamentų vadovams buvo išmokėta po šešių mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (įskaitant kompensacijas už nepanaudotas atostogas išmokėta po 21-23 tūkst. eurų).

Visi trys atleistieji buvę vadovai kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydami jų atleidimus pripažinti neteisėtais, priteisti kompensacijas bei neturtinę žalą. Darbo ginčų komisija nusprendė atleidimus pripažinti neteisėtais ir įpareigojo išmokėti beveik 3 mėnesių kompensacijas už pravaikštos laikotarpį, tačiau netenkino prašymų atlyginti neturtinę žalą ir nenurodė mokėti kompensacijų už darbo stažą.

A. Jonaitienės skundas buvo išnagrinėtas greičiausiai, bet rezultatas moters netenkino ir ji kreipėsi į teismą, prašydama reikalavimus tenkinti pilna apimtimi. „Klaipėdos vanduo“ savo ruožtu prašė naikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

A. Jonaitienės bylą išnagrinėję Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai vasario pabaigoje paskelbė, kad moters ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas iš A. Jonaitienės priteisė „Klaipėdos vandeniui” 1279 eurus patirtų bylinėjimosi išlaidų, vėlesne nutartimi – ir žyminį mokestį. Moteris šio sprendimo Klaipėdos apygardos teismui neskundė.

J. Spudulienės ir V. Valantino atveju skundą teismui greičiau pateikė „Klaipėdos vanduo”, tad jie į vieną sujungtoje byloje tapo atsakovais. Ši byla buvo nagrinėjama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose.

Trečiadienį bylą išnagrinėjusi teisėja Asta Matulevičienė paskelbė, jog įmonės ieškinys yra tenkintinas, o buvusių direktorių, įmonėje įvairiose pareigose dirbusių nuo 1998 ir 2012 metų, priešieškiniai atmetami. Pastarieji reikalavo atleidimus pripažinti neteisėtais, grąžinti juos į pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei trijų vidutinio darbo užmokesčio dydžio neturtinę žalą.

Teismas nesutiko su V. Valantino ir J. Spudulienės vertinimu, kad AB „Klaipėdos vanduo” atveju turi būti taikoma Darbo kodekse numatyta išimtis, kad 59-asias jo straipsnis netaikomas savivaldybės ir valstybės įmonių atžvilgiu, nes šios bendrovės akcininkės yra uostamiesčio, Klaipėdos rajono ir Neringos savivaldybės.

Sprendime pabrėžiama, jog pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą savivaldybės įmonė yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo ir pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „savivaldybės įmonė“ arba šių žodžių santrumpa „SĮ“. Akcentuota, kad „Klaipėdos vanduo” nėra išlaikoma iš savivaldybės biudžeto ar kitų savivaldybės fondo lėšų.

Taip pat teismas konstatavo, jog nenustatyta, kad įmonė būtų pažeidusi atleidimo iš darbo pagal minėtąjį kodekso straipsnį formaliuosius reikalavimus.

„Teismas, įvertinęs byloje tiek atsakovų, tiek ir liudytojų – buvusio darbdavio A. Gumuliausko ir valdybos pirmininkės žodinius parodymus teisme, konstatuoja, kad bendrovėje, pasikeitus jos vadovybei ir jai pakeitus veiklos kryptį, išsikėlus naujus tikslus, tuo metu dirbusių atsakovų ir
naujosios vadovybės požiūriai į darbą išsiskyrė. A. Gumuliauskas savo sprendimą atleisti atsakovus grindė ne teoriniais pasvarstymais, o realiais darbiniais pavyzdžiais. Susiklosčiusią keblią darbinę situaciją atsakovams vykdant savo pareigas patvirtino ir valdybos pirmininkė. Darbdavys turi diskrecijos teisę savo nuožiūra vertinti darbuotojų darbą ir formuoti darbovietės poreikius atitinkantį kolektyvą. Atsižvelgus į tai, kad A. Gumuliausko bendrovės darbo vizija skyrėsi nuo atsakovų, jis nematė tolimesnės darbo perspektyvos su atsakovais, todėl pasinaudodamas jam įstatymo suteikta teise priėmė sprendimą juos atleisti savo iniciatyva su tikslu kurti darnų kolektyvą, atitinkantį bendrovės poreikius. Nors atsakovai teigia, nesuprantantys, ką reiškia ieškovės pozicija atleisti darbuotojus su siekiu kurti darnų kolektyvą, teismas remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad darbdaviui, šiuo atveju generaliniam direktoriui, nerandant bendros kalbos darbe su atsakovais, departamentų vadovais, kurie yra tiesiogiai atsakingi už įmonės veiklos vykdymą, nesukuria darnios darbo aplinkos ir atmosferos, kuri tuo pačiu ir negali atitikti bendrovės poreikių. <…> Atsakovams, kaip departamentų vadovams, yra taikytini aukštesni adaptyvumo prie pasikeitusios darbinės atmosferos ir keliamų poreikių reikalavimai, tačiau būtent šis priešinimasis naujovėms darbdavio požiūriu buvo priežastis juos atleisti iš darbo, o teismas, įvertinęs tai, kad darbdavys turi diskrecijos teisę atleisti darbuotojus dėl požiūrio į darbą nesuderinamumo, neturi pagrindo pripažinti, kad atsakovai buvo atleisti be priežasties. <…> Valdyba buvo informuota apie generalinio direktoriaus ketinamus priimti sprendimus dėl departamentų vadovų atleidimo, tam prieštaravimų neišreiškė, priešingai – nuosekliai tiek viešojoje erdvėje, tiek Darbo ginčių komisijoje bylos nagrinėjimo metu, tiek iš šios bylos nagrinėjimo metu palaikė sprendimą atleisti atsakovus. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Stebėtojų taryba būtų tokiems sprendimams nepritarusi.”, – rašoma teismo sprendime.

Teismas akcentavo ir aplinkybę, kad J. Spudulienė, kuri buvo atsakinga ir už personalo asmenų duomenų kaupimą, bendrovei nebuvo pateikusi savo išsilavinimą ir kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų – 2004 m. liepą Tarptautiniame universitete Maskvoje išduoto teisininko diplomo (jos asmens byloje buvo įrašas tik apie Lietuvos krikščioniškajame koledže įgytą anglų kalbos specialybę). Ši aplinkybė, anot teismo, taip pat rodo tam tikrą neatsakingą požiūrį į bendrovės tvarkomą dokumentaciją, dėl ko priekaištavo ir laikinasis vadovas, ir valdybos pirmininkė Regina Derkintytė-Kaupienė.

Buvusių vadovų kviestų liudytojų – įmonėje taip pat jau nebedirbančių Daivos Niedvarienės, Eglės Alonderienės ir Algimanto Jagnieškaus – parodymus teismas vertino kritiškai, „nes darbdavio subjektyvi valia pripažinti darbuotoją netinkamu yra akivaizdi ir atskirai neįrodinėtina”.

Atmetus buvusių vadovų priešieškinius jiems priteista atlyginti ir buvusios darbovietės patirtas bylinėjimosi išlaidas – po 1 077,79 Eur.

Toks sprendimas dar gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.