Beveik visą birželį ir pirmąją liepos pusę klaipėdiečius ir pajūry poilsiavusius svečius džiuginęs per 20 laipsnių įšilęs Baltijos vanduo nuo pirmadienio ties Klaipėda kardinaliai atvėso.

„Klaipėdos paplūdimiai” savo socialiniame tinkle skelbia, jog jūros vandens temperatūra pirmadienio rytą 9.30 val. siekė vos 15 laipsnių.

Kad tai tiesa, patvirtino ir gelbėtojų vadovas Aleksandras Siakki.

„Vanduo kasdien krito po 1-2 laipsnius, o staigiai atšalo dėl šiaurinės srovės. Taip būna vasaromis, kai, pasikeitus srovėms, vanduo per vieną naktį atšąla. Be to, jau ir praėjusią savaitę maudantis galima buvo jausti, kaip per kojas staiga praeina šalta srovė”, – sakė jis.

Kartu patyręs gelbėtojas teigė, jog ryt vandens temperatūra ir vėl gali pasikeisti tiek į vieną, tiek į kitą pusę.

„Prognozuoti negaliu, kaip bus, viskas priklauso nuo vėjo krypties ir šiaurės srovės”, – sakė A. Siakki, pasidžiaugęs, jos savaitgalį nelaimių Klaipėdos paplūdimiuose išvengti pavyko. Tuo metu Šventojoje šeštadienį nuskendo vienas žmogus.

Be to, pirmadienį dėl didelio bangavimo ir traukos į jūrą maudytis griežtai draudžiama – visuose Klaipėdos paplūdimiuose iškeltos raudonos vėliavos.

Taip pat nuo pirmadienio maloniai atvėso ir oras – pajūry dienomis jau numatoma vadinamosios tradicinės lietuviškos vasaros temperatūra, kuri sieks apie 22-23 laipsnius.

Pagal išankstines prognozes temperatūra laipsniu kitu vėl turėtų didėti nuo sekmadienio.

Tuo metu Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba savo tinklapyje vis dar nurodo, jog Baltijos jūros vandens temperatūra ties Klaipėda yra 19 laipsnių, o ties Palanga ir Nida – 21.

Papildyta

Apelingo reiškinys

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkės dr. Tomos Dabulevičienės teigimu, pirmoji vasaros pusė buvo kaip niekad gera poilsiaujantiems Baltijos pajūryje – oro temperatūra siekė 30 °C ir daugiau, o vandens temperatūra buvo pakilusi net kiek daugiau nei 24 °C, kas nėra
itin būdinga Lietuvai priklausantiems Baltijos jūros vandenims.

Pasak universiteto pranešime spaudai cituojamos T. Dabulevičienės, staigų vandens temperatūros pažemėjimą gali nulemti apvelingo reiškinys, arba, paprastai tariant, šaltų giluminių vandens masių iškėlimas į paviršių. Šis reiškinys yra vėjo bei Žemės sukimosi sąveikos rezultatas ir yra gana dažnai pastebimas dideliuose ežeruose, jūrose bei vandenynuose. Ne išimtis yra ir Baltijos jūra.

Mūsų priekrantėje apvelingas formuojasi kurį laiką vyraujant šiaurės krypčių vėjams. Šiltuoju metų laiku, kuomet paviršiniai priekrantės vandenys yra nustumiami toliau nuo kranto, juos pakeičia šaltesni vandenys, pakelti iš gilesnių sluoksnių į paviršių.

Šiuo metu šiauriau Klaipėdos uosto vartų temperatūra yra gerokai žemesnė, nei piečiau jo esančiuose vandenyse ir siekia apie 16°C, o ties Kuršių nerija vanduo vis dar įšilęs per 20 °C. Tai nulemia krantų konfigūracija, t.y., šiauriau esantys krantai yra išsidėstę šiek tiek kitaip, nei pietiniai, tad vyravę vėjai buvo palankesni apvelingo formavimuisi ties šiauriau esančiais krantais.

Tačiau ilgą laiką vyraujant šiaurės krypčių vėjams, apvelingas yra pastebimas visoje pietryčių Baltijos pakrantėje.

Ilgamečių palydovinių duomenų analizė parodė, kad apvelingo trukmė Pietryčių Baltijos jūros priekrantėje yra nuo kelių dienų iki kelių savaičių ir priklauso nuo vyraujančios vėjo krypties.

Jei šiaurės krypčių vėjai laikysis ilgiau, kurį laiką galima tikėtis žemesnės vandens temperatūros. Tipinis vandens temperatūros pažemėjimas apvelingų metu siekia 2–6 °C, tačiau itin intensyvių apvelingų metu gali siekti ir 10–14 °C.

Bene įspūdingiausias apvelingas ties mūsų krantais buvo užfiksuotas 2006 liepos mėn., kuomet vandens temperatūra priekrantėje per kelias dienas nukrito nuo ~23 iki žemiau nei 10 °C.

Nepaisant galimo neigiamo poveikio poilsiaujantiems prie jūros, pasak mokslininkės, apvelingo formavimasis yra svarbus procesas, ypač pakrančių regionams, nes sukelia vertikalų vandens maišymąsi ir atsinaujinimą. Apvelingo sukelti staigūs jūros temperatūros, druskingumo ir maistinių medžiagų koncentracijos pokyčiai yra glaudžiai susiję su jūros priekrantės ekosistemos funkcionavimu ir gali daryti įtaką žuvų gausumui, pasiskirstymui ir rūšinei sudėčiai.