„Abiem rankomis už“, – taip Finansų ir ekonomikos komiteto narių sprendimą trečiadienį vienbalsiai pritarti Klaipėdos bendrojo plano pakeitimams reziumavo šio komiteto pirmininkas Aidas Kaveckis.

Politikai akcentavo, jog dokumentui pritarė tik todėl, kad Klaipėdos savivaldybės administracijos vadovai išsklaidė visuomenės keliamas abejones, jog pakeistas bendrasis planas (BP) ne padės, o pablogins klaipėdiečių gyvenimo kokybę.  

Klaipėdos bendrojo plano, galiojančio nuo 2007 metų, pakeitimai buvo rengiami šešerius metus. Martyno Vainoriaus nuotr.

Problema – du planai

„Matyt, tokie klausimai žmonėms kyla dėl to, kad sunku suvokti, jog mieste gali būti du bendrieji planai, kad dalį miesto gali planuoti ne savivaldybė, o Vyriausybė. Iš čia ir kyla pagrindiniai žmonių nesusipratimai ir baimės. Argumentą, kad bendrasis panas neatitinka teisės aktų ir parengtas neteisėtai, jau atmetė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kuri nustatė, kad viskas yra atlikta teisingai. Uosto teritorija, nors ji ir yra mieste, yra suplanuota uosto bendruoju planu, kuris turi aukštesnę galią ir rengiant miesto BP, uosto BP sprendinius reikėjo integruoti. Beje, uosto bendrasis planas patvirtintas jau 2019 metais. Todėl savo plane konversijos galime numatyti tik tiek, kiek numatyta uosto bendrajame plane“, – aiškino Klaipėdos savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėja Mantė Černiutė-Amšiejienė.

Ji vardijo, jog pakeistas Klaipėdos BP skirsis nuo dar vis galiojančio, patvirtinto 2007 metais ir jau pripažinto, kad jam reikia korekcijų.

Naujajame BP numatoma, jog mieste bus ne vienas istorinis centras, bet stiprinami dar trys centrai, kuriuose turėtų įsikurti įvairių komercinių ir visuomeninių paslaugų.

Kurortinių vietovių statuso siekiančioje Smiltynėje, Melnragėje ir Giruliuose formuojami ir stiprinami rekreaciniai centrai, kuriuose orientuojamasi į kurortines paslaugas.

Susisiekimo sistema naujame BP orientuota į viešąjį transportą ir jo vystymą, darniam judumui užtikrinti numatyti ir magistraliniai dviračių takai, kurie ankstesniame plane labiau atliko rekreacinė funkciją.

Naujajame BP rezervuota teritorija naujam mokslo ir technologijų centrui, tačiau iki jo atsiradimo dar laukia daug procedūrų ir veiksmų.

Naujovė šiame BP ir ta, kad dideliems naujiems prekybos centrams nebus leidžiama steigtis gyvenamosiose teritorijose, senamiestyje ar kurortinėse vietovėse. Numatyta, kad dideli prekybos centrai galės būti statomi palei Baltijos prospektą prie Šilutės plento ir prie Palangos plento.

Geras, bet netobulas

„Labai tikimės, kad patvirtinus šį planą pajudės užstrigę projektai – senelių globos namai Melnragėje, Šv. Jono bažnyčios atstatymas, sporto kompleksas buvusioje II vandenvietėje, visiška „Švyturio“ gamyklos konversija miesto centre, „Strandhalle“ restorano atstatymas Smiltynėje“, – teigė M. Černiūtė-Amšiejienė.

Komiteto narys Arvydas Vaitkus domėjosi, kiek galios šis pakeistas bendrasis planas „Jis galios neterminuotai – tol, kol bus pakeistas. Bet sprendiniai orientuoti iki 2030 metų“, – tvirtino vyriausioji miesto architektė.

Klaipėdos vicemeras A. Barbšys teiravosi, kas nutiktų, jei miesto taryba nepritartų bendrojo plano pakeitimams ar siūlytų, ką nors pakoreguoti.

„Sunku įsivaizduoti, nes būtų sudėtinga. Reikėtų iš naujo viešinti, reikėtų prašyti pratęsti planavimo sąlygas, tartis su plano rengėjais. Manau, kad būtų labai bloga situacija, bandytume ieškoti variantų, bet bent metus tai tikra užtruktume“, – neslėpė M. Černiutė-Amšiejienė.

Komiteto narys S. Budinas konstatavo, kad tobulų planų nebūna, bet šis BP yra pažangesnis už dabar galiojantį ir paspartins miesto vystymąsi.

„Manau, kad visi turime suprasti, jog pastabų yra ir jų nemažai. Bet manau, kad tokiam planui reikia pritarti, nes yra mažiausiai 200 įvairių objektų, kurių visuomenė laukia jau šešis metus, o jų negali atsirasti, kol nėra šio BP. Ir džiugu, kad girdžiu iš administracijos aiškius saugiklius, kad to, ko mes bijome, galime ir išvengti – neskirti finansavimo, nenumatyti miesto strateginiuose planuose“, – kalbėjo A. Vaitkus.

Todėl tarp komiteto narių nebuvo nepritarančiųjų BP pakeitimams – jie vienbalsiai palaiminti.

Rengia piketą

„Klaipėda pirmauja Lietuvoje pagal taršių objektų kiekį ir išmetamų teršalų kiekį, tenkantį vienam gyventojui. Klaipėdiečių sergamumo ir mirtingumo rodikliai yra blogiausi tarp visų didžiųjų miestų. Akivaizdžiausiai didžiausia problema yra miesto ir uosto santykis, betarpiška uosto ir gyvenamųjų rajonų kaimynystė, miesto centre vykdoma tarši uosto krova. Pagal teikiamą tvirtinti BP, suplanuota maksimali uosto plėtra, kuri miesto centre taršios krovos apimtis numato padidinti 3,3 karto – iki 169 mln. tonų per metus. Tokią ateities perspektyvą ir atitinkamą gyvenimo kokybę numato BP sprendiniai. Visą laiką buvo bandoma įteigti, kad visiems viskas gerai, kad yra tik keli nepatenkinti, tai BP sprendiniams jau du kartus nepritarė Klaipėdos regiono architektų taryba. Taip kad sakyti, jog su tuo planu viskas gerai, kad mes einame į priekį, tai labai negeras ir neteisingas žingsnis Klaipėdos ir klaipėdiečių ateičiai ir jų gyvenimo kokybei“, – komiteto posėdyje jau po politikų sprendimų pasisakė architektas Edmundas Benetis.

„Tobulas būna Dievas, o mes esame žmonės ir planą rengė žmonės“, – jam replikavo A. Kaveckis.

Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją KIDE trečiadienį pranešė, jog kitą antradienį, rugsėjo 28 d., 12 val. planuoja piketą priešais Klaipėdos rotušę/merijos pastatą.

„Kviečiame prisijungti visus susirūpinusius klaipėdiečius ir kartu pranešti miesto tarybai, jog Klaipėdai reikia gero bendrojo plano. Ateik prie Žvejo skulptūros (Danės g. 17) ir su savimi atsinešk plakatą, popieriaus ar kartono lapą su savo užrašytais lūkesčiais „Kokios Klaipėdos norime mes?“. Piketo metu nufotografuosime jūsų sukurtus plakatus ir visus juos nusiųsime tarybos nariams. Šie plakatai/laiškai taip pat bus perduoti savivaldybei“, – rašoma kvietime.

Toks piketas organizuojamas, nes KIDE įsitikinimu, „šiame plane numatomi urbanistiniai sprendimai ir toliau prastins klaipėdiečių gyvenimo kokybę ir sveikatą bei didins socialinę atskirtį naikindami žalius plotus miesto teritorijoje. Šiuo metu svarstomas bendrasis planas, atiduotų dalį miesto centro zonų ilgalaikiam uosto naudojimui, numatytų didelius urbanizacijos plotus Girulių, Melnragės ir Smiltynės miškuose, bei prastintų ekologinę būklę mieste“.

Miesto tarybos narių, kurie į posėdį rinktis rugsėjo 30 dieną, prašoma netvirtinti šio bendrojo plano ir jį grąžinti į sprendinių formavimo stadiją.