Nuo prasidėjusio brangymečio šoko vis dar neatsigavusiems klaipėdiečiams teks atlaikyti naują nemalonią žinią, kad nuo lapkričio šiluma dar labiau brangs.

Apie tai Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitete, kuris ketvirtadienį analizavo, kodėl klaipėdiečiams brangsta šildymas ir vanduo, pranešė bendrovės „Klaipėdos energija“ atstovai.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Bendrovė jau yra atlikusi skaičiavimus ir valdybai pateikusi patvirtinti kainą lapkričiui. Ji turėtų būti 5,3 cento už kilovatvalandę, o tai būtų 9 proc. brangiau nei spalį“, – teigė „Klaipėdos energijos“ ekonomistė Loreta Gaidienė.

„Klaipėdos energijos“ valdyba šią šilumos kainą lapkričiui turėtų svarstyti penktadienį. Didžiausią įtaką tokiam kainos augimui turėjo tai, jog gamtinės dujos, palyginti su praėjusių metų lapkričiu, pabrango 128 proc., ženkliai auga ir biokuro bei iš nepriklausomų šilumos tiekėjų perkamos šilumos kaina.

„Manau, kad tie 9 proc. yra saikingas brangimas, žiūrint į tai, kas darosi su elektros, dujų kainomis, kitais didžiaisiais Lietuvos miestais. Mes su Klaipėdos savivaldybe, su vicemeru A. Barbšiu jau nagrinėjome mechanizmus, kokie gali būti kompensavimai gyventojams, jei šilumos kaina labai augtų. Bet logiškiausia yra palikti taip, kaip yra dabar, jog paramą, kompensacijas gautų tik socialiai remtini asmenys“, – teigė „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Antanas Katinas.

Įvertinus visus kuro ir superkamos šilumos kainų pokyčius, spalį šiluma Klaipėdoje kainuoja 21,25 proc. brangiau nei rugsėjį – 4,85 ct/kWh, o palyginti su 2020 m. spaliu, kaina padidėjo 37,8 proc.

„Šilumos kaina mažiausiai yra Kaune, nes ten veikia net 11 nepriklausomų šilumos tiekėjų, todėl yra konkurencija, o dėl jos ir kainos yra mažesnės. Klaipėdoje yra tik penki nepriklausomi tiekėjai, lapkritį liko tik keturi, todėl brangiau perkame, tad brangiau turi mokėti ir vartotojai“, – aiškino A. Katinas.

Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdyje taip pat pristatyta, kaip klaipėdiečiams nuo kitų metų pradžios turėtų keistis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos. Jas jau patvirtino Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

Šioms kainoms dar turi pritarti ir miesto taryba, bet jei politikai turės kitokią nuomonę, vienašališką sprendimą priims Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Naujos kainos įsigalios arba nuo sausio 1-osios, arba nuo vasario 1 dienos.  

Butuose gyvenantiems klaipėdiečiams kubinis metras vandens kainuos 1,65 Eur be PVM (dabar 1,43 Eur), o gyvenantiems individualiuose namuose kaina didės nuo 1,35 iki 1,63 Eur/kub. m, įmonėms – nuo 1,43 iki 1,68 Eur/kub. m.

Abonentinis arba skaitiklių aptarnavimo mokestis dar turės būti patvirtintas Klaipėdos miesto tarybos. Šiuo metu šis mokestis Klaipėdoje siekia 1,26 Eur be PVM, o nuo kitų metų sumažės iki 0,73 Eur be PVM. Jis mažėja dėl to, kad pasikeitė teisės aktai ir dalis šio tarifo „perkeliama“ į bazinę geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą.

Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ Finansų departamento direktorius Mindaugas Jurkaitis komiteto posėdyje aiškino, jog įmonė Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai buvo pateikusi tokias kainas, kurias buvo patvirtinusi ir valdyba, ir stebėtojų taryba. Tačiau reguliuotojai nustatė, kad kainos turėtų būti dar 9 proc. didesnės.

„Šįkart įvyko tai, kas pasitaiko labai retai. Kainos patvirtintos didesnės nei mes prašėme“, – teigė M. Jurkaitis.

Anot jo, didžiausią įtaką kainų augimui turėjo įgyvendinti investiciniai projektai, didėjantys darbuotojų atlyginimai, išaugę taršos mokesčiai, sprendimas utilizuoti dumblą, susidarantį po nuotekų valymo, pabrangusi elektros energija.