Klaipėdos savivaldybėje turėtų būti įkurtas naujas Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, kurio paskirtis būtų uostamiestį garsinti Lietuvoje ir užsienyje. Taip penktadienį vieno balso persvara nusprendė Klaipėdos miesto tarybos kolegija, svarsčiusi tris alternatyvas, kaip geriausiai įgyvendinti Klaipėdos miesto rinkodaros strategiją.

Klaipėdos miesto Rinkodaros strategijos šūkis ir komunikacijos kryptis.

Didelio palaikymo sulaukė Klaipėdos savivaldybės administracijos pasiūlyta alternatyva sujungti jai priklausančias viešąsias įstaigas – „Klaipėdos šventės“, „Klaipėda ID“ ir Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centrą. Motyvuota, kad šios trys įstaigos tiesiogiai dirba su miesto įvaizdžiu, jo vizualiniu apipavidalinimu, tad vienos agentūros sukūrimas leistų konsoliduoti sprendimų ir veiksmų susijusių su vizualiniu identitetu koordinavimą vienose rankose, efektyviau išnaudoti resursus. Minusas tik toks, kad sujungimas užtruktų, o kitais metais nebūtų galima planuoti veiksmų, nors jie yra būtini.

Trečioji pasiūlyta alternatyva buvo suburtą miesto rinkodaros komandą integruoti į viešąją įstaigą „Klaipėda ID“. Ši įstaiga jau įgyvendina pirmąjį Rinkodaros strategijos etapą, šiuo metu jau užsiima įvaizdinėmis Klaipėdos miesto kampanijomis, nukreiptomis į studentų ir talentų rinkodarą, verslų ir investuotojų pritraukimą. Tačiau minusu įvardyta tai, kad „Klaipėdai ID“ pridėjus naują funkciją galimi sutrikimai įgyvendinant kitas šios įstaigos funkcijas. Tokius nuogąstavimus išsakė ir „Klaipėda ID“ valdyba.

Tačiau nepaisant to, Klaipėdos savivaldybės administracija politikams rekomendavo rinktis būtent trečiąją alternatyvą,  nė vienas politikas už ją nebalsavo. Šeši kolegijos nariai balsavo už tai, jog Klaipėdos savivaldybėje būtų įkurtas naujas Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, penki pasisakė už trijų viešųjų įstaigų sujungimą ir tai, kad naujoji agentūra įgyvendintų miesto Rinkodaros strategiją.

„Aš būčiau linkęs eiti pirmosios alternatyvos keliu. Taip, tai yra iššūkiai, laikas, emocinių nuostolių tikimybė, bet nebijočiau tokio drąsaus žingsnio koncentruojant visą potencialą ir siekiant didžiausios sinergijos. Bet kuriuo atveju Klaipėdos savivaldybės administracija  neprarastų koordinacinių svertų, juk įstaiga neveiktų autonomiškai. Kiekvienas variantas turi minusų ir pliusų, tad galutinai apsisprendžiant reikia rasti balansą tarp teigiamybių ir rizikų“, – savo nuomonę išsakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.  

„Bent iš pirmo žvilgsnio, antroji alternatyva atrodo įprastinė. Tokį skyrių tikrai reikėtų įkurti ir tai daryti greitai, nes poreikis akivaizdus“, – antrąją alternatyvą palaikė kolegijos narys Arvydas Vaitkus.

Pabrėžta, kad tiek Vilniaus, tiek Kauno savivaldybėse tokie skyriai veikia, tačiau sykiu miestuose dirba ir agentūros, kuruojančios rinkodaros sritį – „Vilnius Go“ ir „Kaunas In“.

„Dabar pritarėme dar vieno skyriaus steigimui Klaipėdos savivaldybėje. Nekalbame apie koordinavimą, tai etatų didinimas ir taip toliau“, – jau priimtą kolegijos sprendimą kritikavo jos narys Saulius Budinas, palaikęs pirmąjį variantą.

V. Grubliauskas pabrėžė, kad politikai turėtų būti nuoseklūs ir tie, kurie pasisakė už naujo skyriaus savivaldybėje sukūrimą, tokios pačios pozicijos laikytis, kai atitinkami sprendimo projektai bus pateikti miesto tarybai

2018 metų balandį miesto taryba patvirtino Klaipėdos ekonominės plėtros strategiją (Mėlynojo proveržio strategiją) ir įgyvendinimo veiksmų planui iki 2030 metų. Jame ir numatyta priemonė „Įkurti miesto prekės ženklo platformą, kuri būtų atsakinga už miesto prekės ženklo sukūrimą, miesto pristatymo medžiagos kuravimą“.

Todėl 2019 metų spalį Klaipėdos savivaldybės Ekonominės plėtros grupė įvykdė Klaipėdos miesto pozicionavimo strategijos sesijų organizavimo ir rinkodaros priemonių parengimo paslaugų mažos vertės pirkimą ir su bendrove „Synthesis Consulting Group“ buvo pasirašyta beveik 12 tūkst. eurų vertės sutartis.

Tų pačių metų gruodį  buvo parengta Klaipėdos miesto pozicionavimo strategija „Daugiau erdvės“ ir rinkodaros veiksmų planas. Jai pritarė ir Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetas.

Tačiau 2020 metais keičiantis „Klaipėda ID“ vadovams Rinkodaros strategija nebuvo pradėta įgyvendinti, o pagrindinį strategijos šūkį „Daugiau erdvės“ pradėjo naudoti LRT.

Todėl pernai spalį Rinkodaros taryba nusprendė, kad reikia kurti naują šūkį ir atnaujinti Rinkodaros strategiją. Vėl buvo perkama paslauga dėl Rinkodaros strategijos atnaujinimo ir šiemet sausį Rinkodaros tarybai jau buvo pristatyta atnaujinta miesto Rinkodaros strategija su nauju šūkiu „Judantis miestas“. Jai Rinkodaros taryba pritarė.

Dabar vyksta pirkimas Rinkodaros strategijos pirmajam įgyvendinimo etapui – gyventojų įtraukimui, naujo identiteto sukūrimui. Paslaugos teikėjas turės sukurti miestiečių įtraukimo platformą nuomonėms surinkti, organizuoti ekspertų įtraukimo sesijas/dirbtuves, sukurti Klaipėdos miesto logotipą ir jį lydintį vizualinio identiteto vadovą bei sukurti skaitmeninio įrankio, leidžiančio pavieniams žmonėms bei organizacijoms lengvai susikurti savo asmeninius grafinius ženklus reprezentuojančius Klaipėdą bei jų asmenybes ar verslus, prototipą. Planuojama, kad produktas bus sukurtas 2022 m. vasarį.

Po to iškart reikia imtis tolimesnių Rinkodaros strategijos įgyvendinimo etapų, todėl Klaipėdos savivaldybės administracija ir kreipėsi į miesto tarybos kolegiją pasiklausti, kam pavesti imtis strategijos, kaip garsinti Klaipėdą.

Be to, siūloma Klaipėdos savivaldybės strateginiame veiklos plane 2022-2024 metams formuoti naują priemonę ir taip suplanuoti rinkodaros strategijos įgyvendinimui reikalingas lėšas. Kitais metais preliminarus lėšų poreikis strategijos įgyvendinimui yra 345 tūkst. eurų.

„Vizualinis identitetas reikalingas didinti miesto pasiekiamumą ir žinomumą. Klaipėda yra trečias miestas, o jei norime kilti aukščiau, lygintis su Vilniumi, Kaunu, Palanga ar Neringa,  turime ir resursų skirti daugiau“, – pabrėžė įstaigos „Klaipėda ID“ rinkodaros projektų vadovas.

Jis tvirtino, kad paviršutiniškai skaičiuojant, šiemet Klaipėdos savivaldybė skyrė daugiau nei 800 tūkst. eurų įvairioms viešinimo priemonėms, tačiau šios išlaidos esą nekuria pridėtinės vertės, nes nėra vieningos krypties. Ji ir nubrėžta Rinkodaros strategijoje, kuri turi būti įgyvendinta.