Gruodžio 1 d. oficialiai užbaigtos Vokietijos polimerų milžinės REHAU gamyklos statybos Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Daugiau kaip 30 žmonių iki šiol įdarbinusi bendrovė jau testuoja gamybos procesus ir linijas, o pilna apimtimi veiklą pradės 2022 m. pradžioje.

fotopolislt nuotr.

Beveik 20.000 kv. m ploto mikrokabelių vamzdžių gamyklą statė Suomijos kapitalo NT vystymo bendrovė „YIT Lietuva“. Projektas buvo pradėtas 2020 m. gruodį, kai „YIT Lietuva“ laimėjo REHAU kartu su Klaipėdos LEZ paskelbtą tarptautinį gamyklos finansavimo ir statybų konkursą.

„Nepaisant visų Covid-19 suvaržymų ir daugeliu atvejų su kolegomis iš Vokietijos dirbant nuotolinių būdu, vos po kiek daugiau nei 10 mėnesių nuo statybos darbų pradžios mes pagaminome pirmuosius bandomuosius gaminius. O praėjus tik 12 mėnesių nuo statybų pradžios, mes jau turime pilnai parengtą objektą gamybos startui. Tai turbūt vienas greičiausių ir efektyviausių gamyklos pastatymo ir paleidimo projektų, pasiektas bendromis Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės, „YIT Lietuva“ ir REHAU komandų Vokietijoje bei Lietuvoje pastangomis“, – pranešime cituojamas REHAU gamyklos vadovas Giedrius Kaukas.

Planuojama, kad dabartiniame etape gamykloje bus sukurta apie 100 darbo vietų, vėliau REHAU komanda plėstųsi dar dešimtimis kolegų. Bendrovė jau samdo ir toliau samdys saugumo, gamybos, logistikos, kokybės ir techninės priežiūros specialistus, taip pat vadybininkus, elektrikus- automatininkus, šaltkalvius, įrankininkus, pagalbinius darbininkus, smulkinimo operatorius, pamainos meistrus ir laborantus.

REHAU gamykla priduota jau įsirengus kokybės laboratoriją, dalis pirmųjų įmonės darbuotojų jau vyko ir toliau vyks mokymų į kompanijos gamyklas Austrijoje ar Vokietijoje.

REHAU Klaipėdos gamykla gamins grindų šildymo vamzdelius.

Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas teigia, kad REHAU projektas yra didelė Klaipėdos ir visos Lietuvos sėkmės istorija, įgyvendinta neeilinėmis aplinkybėmis ir pranokstant lūkesčius dėl terminų.

„REHAU rinkosi iš keleto vietų, o mumis buvo patikėta ne tik dėl talentų ar infrastruktūros, bet ir dėl pažado projektą įgyvendinti kone pusmečiu greičiau nei bet kur kitur. Šioje situacijoje daugybė miesto ir šalies organizacijų veikė kaip tikra komanda – pradedant LEZ valdymo bendrove, taip pat Klaipėdos ir Lietuvos investicijų skatinimo agentūros, NT sektoriaus žaidėjai ir kitos įstaigos, parodžiusios norą pritraukti naujausias rinkos technologijas atliepiančias aukščiausios klasės kompanijas. Akivaizdu, kad Lietuvos privalumas yra ne tik greiti sprendimai, bet ir vienybė siekiant prasmingų tikslų“, – sako E. Kiudulas.

Pasak „YIT Lietuva“ vadovo Kęstučio Vanago, projektas buvo laiku ir sėkmingai įgyvendintas nepaisant jo kompleksiškumo ir papildomų iššūkių dėl pandemijos bei trukdžių tiekimo grandinėse.

„Vertiname pasitikėjimą ir suteiktą galimybę vykdyti šiuolaikišką projektą pagal Built-to-suit modelį. Projekto pabaigą vainikavo ir sėkmingos investuotojo paieškos. Neabejojame, kad projektas bus naudingas visoms pusėms, o svarbiausia – Klaipėdos regiono ir visos Lietuvos ekonomikai, prie kurios augimo prisidės viena iš pirmaujančių Vokietijos pramonės įmonių, vykdydama veiklą naujoje aukščiausius standartus atitinkančioje gamykloje“, – sako K. Vanagas.

Lapkritį „YIT Lietuva“ paskelbė sudariusi sandorį su Maltos investicijų kompanija „Hili Properties“ dėl REHAU gamyklos pastato perleidimo. „Hili Properties“ iki metų pabaigos taps pastato savininke, o REHAU objektą nuomosis. Šis sandoris papildys „Hili Properties“ 6 prekybos centrų ir 6 restoranų Baltijos šalyse portfelį.

Nors Lietuvoje REHAU pavadinimas pirmiausia siejamas su plastikiniais langais, šios Vokietijos kompanijos veikla yra gerokai platesnė – bendrovės polimerų sprendiniai naudojami automobilių, statybų, baldų, aviacijos ir kitose pramonėse. REHAU prasidėjo kaip ir tebėra šeimos verslas, bet šiandien kompanija visame pasaulyje turi daugiau kaip 170 padalinių, o jos metinė apyvarta yra apie 3 mlrd. EUR.

Prieš dvejus metus kompanija visoje Europoje žvalgėsi vietos naujai gamyklai. Klaipėdos LEZ vokiečiams pasiūlė ne tik išplėtotą infrastruktūrą bei aktyvią verslo bendruomenę, bet ir įvairius sprendimus, leidusius kone pusmečiu paankstinti norimą veiklos pradžios datą.

​​Klaipėdos LEZ yra ilgiausiai veikianti ir pirmaujanti laisvoji zona Lietuvoje. 412 ha teritorijoje veiklą vykdo 45 įmonės, kurių bendra apyvarta 2020-aisiais sudarė 927 mln. EUR, o eksportas – beveik 478 mln. EUR. Nuo Klaipėdos LEZ veiklos pradžios zonoje investuota 747 mln. EUR, didžioji šios sumos dalis yra tiesioginės užsienio investicijos. Teritorijoje iš viso dirba per 100 įmonių ir beveik 6000 darbuotojų. Klaipėdos LEZ investuotojai daugiausia specializuojasi PET, elektrinio transporto bei komponentų, maisto pramonės, pramoninių įrenginių ir kitose srityse. Dalis Klaipėdos LEZ įmonių vykdo ne tik gamybinę, bet ir intensyvią mokslinę, tiriamąją bei inovacinę veiklą.