Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ (KKT) pasirašė mokamo automobilių statymo administravimo sutartį, pagal kurią į miesto biudžetą pateks didesnė surinktos rinkliavos dalis. Nuo 2022 sausio 1 dienos KKT paslaugą teiks nebe už 31,3%, o už 27,9 proc. nuo bendrų pajamų.

Liūto dalį administravimo išlaidose sudaro darbo užmokestis. Martyno Vainoriaus nuotr.

Surinkimas kaštuoja

Sukaupta pastarųjų metų statistika rodo, kad išlaidas rinkliavos administravimui pavyko suvaldyti.

KKT reguliariai teikia Savivaldybės administracijai mėnesio ataskaitas apie surenkamą rinkliavą pagal skirtingus mokėjimo būdus; tokiu pat režimu yra tikrinamos ir sąnaudos, priskiriamos prie administravimo.

Konkretų supratimą apie sąvoką „rinkliavos administravimo sąnaudos” gali parodyti tų sąnaudų išskirstymas į konkrečias sąnaudų skiltis.

Pateikiame proporcingai trijų metų dinamiką:

Kaip matome, kasmet šiek tiek persiskirsto lyginamasis atskirų sąnaudų pozicijų „svoris“. Kai kurie tų pokyčių mažina administracijos kaštus, kai kurie didina.

Administravimą branginantys veiksniai

Liūto dalį administravimo išlaidose sudaro darbo užmokestis. Apžvelgiamoje ateityje (naujos sutarties galiojimo laikui) fizinės parkavimo zonų kontrolės atsisakyti nepavyks. Dėl infliacinio spaudimo augs darbo užmokestis. Su tuo susijęs ir mokėjimo už stovėjimą grynaisiais administravimo brangimas: parkomatus reikia prižiūrėti, juos inkasuoti, banke suskaičiuoti monetas. Tai irgi yra imlu fizinio ir atsakingo darbo.

Dauguma esamų parkomatų jau yra amortizuoti, tad nusidėvėjimo dalis sąnaudose mažėja. Kita vertus, didėja jų remontui skiriamos išlaidos.

Plečiantis apmokestinamoms teritorijoms, teks pirkti ir naujų parkomatų.

Administravimą atpiginantys veiksniai

Mažinti parkavimo rinkliavos administravimo sąnaudas KKT padeda nuoseklus informacinių technologijų diegimas ir augantis interesantų internetinis raštingumas. Dar prieš keletą metų, kai parkavimo leidimus išdavinėjo tiesiogiai Savivaldybės administracija, tai reikalaudavo daug ir interesantų vargo, ir kvalifikuoto savivaldybės specialistų darbo: gyventojas turėdavo atnešti pareiškimą į savivaldybę, ten patikrindavo jo teisę gauti lengvatinį leidimą, tada gyventojas turėdavo eiti į banką susimokėti; atnešęs kvitą savivaldybei, jis gaudavo leidimą.

Per metus KKT dabar išduoda apie 10 000 įvairių rūšių parkavimo leidimų: gyventojams, verslui, rezervavimui, nemokamų leidimų ir t.t. Ir absoliuti dauguma tų leidimų yra apdorojami elektroniniu būdu – interesantai juo pateikia internetu. Taip yra taupomas ne tik jų laikas, tačiau ir įstaigos darbo ištekliai.

Kita sritis, kurioje technologijų pažanga leidžia taupyti išlaidas administravimui – populiarėjantis atsiskaitymas už automobilio stovėjimą mobiliosios programėlės aplikacija. Šiuo metu Klaipėdoje yra prieinamos keturios tokios programėlės. Nors ši paslauga irgi kainuoja, tai vis dėlto yra pigiau nei inkasuoti grynuosius.

Apibendrinant, šiuo metu parkavimo administravimą atpiginantys veiksniai yra svaresni nei tie, kurie veikia priešinga kryptimi, todėl ir tapo įmanoma sumažinti įstaigai tenkančią surinktų lėšų dalį.

Kaip yra kitur?

Toksai modelis, kai parkavimo rinkliavą administruoja pirmiausia viešojo transporto organizavimu užsiimanti viešoji įstaiga, nėra vienintelis įmanomas. Tą darbą galėtų dirbti ir privatus verslas, ir speciali tik tam skirta biudžetinė įstaiga.

KKT turi patirtį konkuruoti su privačiu verslu rinkoje, kuriai Klaipėdos miesto savivaldybė neturėjo ir neturi jokios reguliacinės įtakos. Prieš keletą metų KKT parkavimo administravimo konkurse, kurį organizavo rajono savivaldybė, nugalėjo privatų konkurentą, nes pasiūlėme kur kas geresnes (kartais!) sąlygas nei privatininkas. Tai nebuvo specialiai rengtos mūsų sąlygos: susiskaičiavome būtinas sąnaudas pagal tokią pačią metodiką kaip Klaipėdos mieste.

O biudžetinė įstaiga parkavimą administruoja Kauno mieste, Kauno savivaldybė nustatė, kad šiai įstaigai administravimo sąnaudos neturi viršyti 30% surinktos sumos. Taigi, administravimui skiriama panaši dalis surinktų pinigų kaip pas mus, gal ten net ir kiek daugiau.

Klaipėdos modelis leidžia administruojant parkavimą taupyti ten, kur jau ir taip įstaigoje dirba (pagrindinė mūsų veikla – viešojo transporto organizavimas) būtini specialistai: IT, viešųjų pirkimų specialistai, teisininkai, kiti aptarnaujantys darbuotojai, kurių darbo laikas yra paskirstytas pagal atskiras veiklas. Kuriant naują biudžetinę įstaigą tik administruoti parkavimą, paslauga neišvengiamai pabrangtų vien dėl to, kad prireiktų atskirų, naujų etatų.

Neužmirštant rinkliavos prasmės

Kalbant apie mokamo parkavimo reikalus, svarbu nepamiršti ir šios sistemos prasmės. Apmokestintas automobilių statymas leidžia pristabdyti chaotišką automobilizaciją, saugo nuo degradacijos gyvenamąją aplinką, gerina oro kokybę.

Surinktos lėšos – ta dalis, kuri lieka po administravimo išlaidų, – grįžta į miesto infrastruktūrą tvarkomų stovėjimo aikštelių, šaligatvių, takų, perėjų apšvietimo ir kitu pavidalu, dalis lėšų skiriama papildomomis viešojo transporto lengvatomis, išmaniajai eismo valdymo sistemai.

Nuo kitų metų sausio pirmosios mieste išplečiamos mokamo parkavimo zonos: pietuose – iki Kauno ir Agluonos gatvių. Šiaurėje apmokestinta teritorija išplėsta iki Malūnininkų gatvės.

Tose teritorijose gyvenantys klaipėdiečiai ir registruoti verslo subjektai jau nuo šiandien gali pildyti prašymus ilgalaikiams automobilių statymo leidimams gauti. Patogiausia ir interesantams, ir mums tai sutvarkyti internetu.

Pateikiame naujai apmokestintų teritorijų gyventojams keletą naudingų nuorodų: Pasitikrinti, ar gyvenamoji vieta patenka į apmokestintą zoną, galite čia.

Taip pat vartotojų patogumui sukūrėme atskirą rubriką, skirtą naujiesiems prašymų pildytojams. Detali pildymo instrukciją yra čia.