Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) neskundžiamu sprendimu konstatavo, jog uostamiestyje, Skuodo ir Kretingos rajonuose bei Neringoje požeminius atliekų konteinerius už europinės paramos pinigus įrenginėjanti bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras ribojo konkurenciją archeologinių darbų konkurse.
Tad teisėtu buvo pripažintas ir Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) sprendimas šiai uostamiesčio savivaldybės kontroliuojamai bendrovei pritaikyti vadinamąją 10 proc. finansinę korekciją.
Martyno Vainoriaus nuotr.
APVA tokią sankciją skyrė, nes, jos nuomone, vykdant viešąjį pirkimą buvo taikytas perteklinis ir konkurenciją ribojantis reikalavimas archeologams – nustatytas reikalavimas turėti III kvalifikacinės kategorijos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatą. Agentūrai užkliuvo ir tai, kad pirkimas nebuvo išskaidytas į atskiras dalis.
Nesutikdamas su tokiu sprendimu skundą teismui pateikęs KRATC dėstė, kad tik atlikus žvalgomuosius archeologiniai tyrimus paaiškėja, ar bus reikalinga atlikti ir detaliuosius tyrimus, kuriuos jau gali atlikti tik archeologai, turintys aukščiausią III kvalifikacinę kategoriją. Tad po konsultacijų su Kultūros paveldo departamentu ir buvo nutarta nustatyti tokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus bei neskaidyti pirkimo į dalis. Bendrovė pateikė pavyzdį, kad Neringos ir Kretingos rajono savivaldybėse buvo papildomai iškilęs poreikis atlikti į kultūros vertybių apsaugos zoną patenkančių aikštelių teritorijų archeologinius tyrinėjimus. Akcentuota ir aplinkybė, kad mokėjimai atliekami tik pagal faktiškai atliktų tyrimų rūšį ir kiekį (konkursą laimėjo UAB „Statybų archeologija“, vienintelė pateikusi pasiūlymą).
Tuo metu APVA teismui aiškino, kad tik viena aikštelė, numatyta įrengti Klaipėdoje, Priešpilio g. 2A, turėjo kultūros paminklo statusą ir tik šios aikštelės archeologijos paslaugoms atlikti buvo privalomas minėtasis atestatas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas šiemet sausį KRATC skundą atmetė – jo neįtikino ir bendrovės argumentai, kad III kategorijos archeologų yra žymiai daugiau nei turinčių tik I arba II kvalifikacinės kategorijos atestatus (atitinkamai 130 ir 7). Teismo įsitikinimu, KRATC konkursui turėjo nustatyti minimalius reikalavimus. Taip pat, šio teismo nuomone, pirkimas turėjo būti skaidomas mažiausiai į kelias dalis pagal skirtingus tvarkymo režimus turinčias vietoves.
Nesutikęs su tokiu sprendimu KRATC pateikė skundą LVAT, tačiau ir pastarojo kolegija, kurią sudarė teisėjai Artūras Drigotas, Dalia Višinskienė ir Virginija Volskienė, konstatavo, kad APVA turėjo teisę pritaikyti tokią sankciją.
Anot teismo, tokia sąlyga galėjo lemti, kad pirkime dalyvavo tik vienas tiekėjas. Kartu pabrėžta, jog pagal susiformavusią teismų praktiką yra laikoma, kad net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant nediskriminavimo, proporcingumo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo principus.
APVA Komunikacijos skyriaus vedėjos Eglės Pliuskuvienės teigimu, KRATC pritaikytą finansinę 10 proc. korekciją sudaro 10 679,64 Eur europinės paramos lėšų.
Viso projekto vertė sudaro 7,157 mln. eurų, iš kurių europinė parama – 5,928 mln. eurų. Iki šiol KRATC išmokėta 4,461 mln. eurų paramos.
Europos Sąjunga duoda pinigų infrastruktūros projektams, o įsikiša neturintys ką veikti Lietuvos biurokratai su teismais ir pasako, kad ačiū, neimsim, geriau iš vietinių mokesčių mokėtojų kišenės paimsim. Tokia ta mūsų teisinė valstybė 🙁