Nors balandžio viduryje AB „LTG Infra” žadėjo padaryti viską, kas įmanoma, kad statant triukšmo izoliavimo sienutes Giruliuose būtų išsaugoti du apie 200 metų amžiaus ąžuolai, taip neįvyko.
Penktadienio vakarą „Atvira Klaipėda” sulaukė klaipėdiečio Aleksandro Sako nuotraukos, kuri, anot jo liudija, kad comedia finita est.
Vienas iš ąžuolų, kuriuose siekė išsaugoti giruliškiai ir kiti neabejingi klaipėdiečiai, jau yra nudaigotas medkirčių.
Sienelių statytojas – bendrovė „Viadukas“ – dar kovą buvo pranešusi, jog bus kertami šie du ąžuolai – jie esą auga geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje, elektros apsaugos zonoje ir yra per arti geležinkelio bėgių. Teigta, jog ąžuolai yra seni, jų šaknys pažeistos, jie yra pasvirę į geležinkelio pusę ir kelia pavojų. Kilus visuomenės pasipiktinimui geležinkelininkai atsitraukė, balandžio viduryje buvo atvykę į Klaipėdą ir dalino pažadus.
ATNAUJINTA. „LTG Infra” atstovas viešiesiems ryšiams Gediminas Petrauskas teigia, kad nukirstasis ąžuolas buvo tikrai blogos būklės.
„Siekiant įvertinti abiejų ąžuolų būklę, „LTG Infra“ kreipėsi į Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Miškų institutą. Po mokslininkų atliktos studijos buvo nuspręsta, kad vieną ąžuolą, esantį 3 metrų atstumu nuo bėgių, dėl nepatenkinamos medžio būklės reikia šalinti”, – teigė G. Petrauskas.
Jis pasidalino ir nuotraukomis, kuriose matosi stambi nupuvusi šaka – ji esą bet kada galėjo atskilti ir kritusi ant geležinkelio kelio sukelti pavojų.
Pasak G. Petrausko, medis buvo kertamas ketvirtadienį, įmonė apie planuojamus darbus iš anksto informavo visas suinteresuotas puses.
Pašnekovo teigimu, kitą ąžuolą, kuris auga 3,2 metro atstumu nuo geležinkelio bėgių, pavyks išsaugoti.
„Triukšmo slopinimo sienutės statybų metu ąžuolo kamienas bus apsaugotas nuo mechaninių sužalojimų, o dirvožemis – kuo mažiau pažeistas ir suspaustas. Taip pat planuojame Girulių geležinkelio stoties aplinkoje arba kitoje suderintoje su bendruomene teritorijoje atsodinti ąžuolus”, – žada G. Petrauskas.
Pasak jo, nukirsto ąžuolo mediena bus parduodama aukciono būdu. Dalis kamieno bus perduota Mažosios Lietuvos muziejui. Dar planuojama atlikti medžio tyrimą, skaičiuoti rieves.
O sakė kad nekirs. Garantavo…Kaip galima tikėti apsimetėliais melagiais niekšais ir manyti kad jie turi Garbę, Sąžinę ir Padorumą? Palaukit, pradės valdžiukė jus taršyt, naikint, skriaust – nelaukit pagalbos iš Visuomenės, nekvieskit žmones protestuoti, taip bjauriai apgavę ir pažeminę kuomet jie prašė..
Papildomos nuotraukos neįrodo, kad tai – Girulių ąžuolo šaka. Reiktų p. Petrausko paprašyti tokios nuotraukos, kur matytųsi ne tik kažkokia šaka, bet ir šiek tiek vietos vaizdo. Be to, lieka klausimas, kodėl reikėjo pjauti visą ąžuolą dėl vienos supuvusios šakos (jei net tokia ir buvo)?
Atsakau: todėl kad ąžuolo mediena yra ypač reta ir brangi. O tokie kirtimai yra nekontroliuojami piniginės vertės skaičiavimu (šitą gėrį valdžiukai pasitvarkė jau seniai) ir rodomi kad atiduodama sudeginimui
Ar atsiras tokių žmonių kurie padėtų suvokti kurie žiuri sau naudos
Gaila gražių medžių, bet Klaipėdos valdžia žalumos ir medžių nekenčia. Gal jie zombiai?
Tikrai panasu , kad rasot tiesa , iskirto mieste viska , dabar varo kur tik gali ….
Vakar su biologu E.Bacevičiumi praktiškai visą dieną Giruliuose prie geležinkelio stebėjome paruošiamuosius darbus ąžuolo kirtimui. Tik tiek, kad LT geležinkelis pažadą tesėjo – vieną ąžuolą paliko (tiesa apgenėjo, kad galima būti pastatyti triukšmo slopinimo sienelę, griovis šalia šaknyno giliausias). Kitą ąžuolą, kurio kamienų išsišakojime buvo duburys, nuolat kaupiantis kritulius, buvo kertamas. Beje, kaip mokslininkas pavasarį sakė brolių ąžuolų amžius apie 230-240 metų, bet tikslesnė data nustatoma pagal rievių skaičių.
Nupjovus ąžuolą, su biologu bandėme skaičiuoti rievių skaičių. Tarp mūsų paklaida buvo 20 metų. Kaip jis pasakė „Išlydėjome, tiksliau paguldėme brandaus amžiaus virš 120-140 metų amžiaus ąžuolą, nuvainikavome amžių, daugiau tvarkos žiniose, mažiau skaudulio ir nepagrįstų baimių, Ties „taure” buvo ištręšes, gerokai išardęs medieną, bet tai mes matėme ir buvome įvertinę. Amžius gražiai matosi (beveik idealiai- tačiau nežinia kokio amžiaus jis pasodintas)”. Rangovai atriekė dalį kamieno kaip buvo prašyta ir pristatys biologui detalesniam amžiaus nustatymui. Išdžiovinta ir nušlifuota kamieno dalis bus perduota muziejui ar Girulių bibliotekai.
Žalieji dalyvauja naikinime!Naikint pačius tokius žaliuosius reikia.Niekšų pakalikai
Nokautu nugalėjo sienekė. Tegyvuoja Lietuvos geležinkeliai ir Girulių miško globėjas S. Gentvilas!
SIENELLLĖ!
Reikalavo senelės. Tai teko kirdti ąžuola. Kad sutrauktu tuos kotedžinius
o,ar geriau kad butu uzvirtes ant traukinio vaziuojancio!
Geriau, kam nors ant galvos!
Gaila medžio… 🙁
Ir koks nemokša projektavo sienelę,kad reikėjo kirsti ąžuolus? O į sienelę tereikėjo įkomponuoti medžius, kurie tikrai geriau gesina triukšmą. Ir kokia profesūra mokė tuos triukšmo šalintojus, kurių tiek daug priviso pilnąja žodžio prasme?
Klaipėdos savivaldybėje yra toks skyrius, kuris atsakingas už želdinius, medžius, kuris dalina leidimus tuos medžius iškirsti. Tai kyla klausymas: kas iš tikrųjų duoda leidimus medžių kirtimui ir kuo reikia remtis realiai? Kieno pavaldume tas skyrius yra? Ar nekeistas tas mūsų teisingumas už kokį karosą ar stirną skiria nemažas baudas, o medžiui užaugti reikia kur kas daugiau laiko, o jo pašalinimas tekainuoja centus
Politikų ir komisijų pavaldume.