Savivaldybės Taryba dar praėjusių metų vasarį vienbalsiai ir entuziastingai pritarė sprendimui perimti bankrutavusios ir likviduojamos bendrovės „Geoterma” turtą, tačiau jis dar ir šiandien nėra perimtas – negauti atitinkami dokumentai iš Turto banko, nors pastarasis per keturis aukcionus nesugebėjęs parduoti šio turto kartu su Finansų ministerija pats kreipėsi į Klaipėdos savivaldybę siūlydamas jį perimti.

Dar beveik prieš metus svarstant šį klausimą savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjo Edvardas Simokaitis sakė, kad dalį „Geotermos” turto ketinama perduoti bendrovei „Klaipėdos energijai“. Šis turtas yra šalia Lypkių rajoninės katilinės ir galėtų būti naudojamas tuomet, kai „Klaipėdos energija“ turi užtikrinti energijos tiekimą piko laikotarpiui arba tada, kai nepakanka iš nepriklausomų tiekėjų perkamos energijos.

„Klaipėdos energijai“ perduotume pagrindinį pastatą su jame esančia inžinerine infrastruktūra ir trimis vandens šildymo katilais. Jie ir turi didžiausią reikšmę. Šie trys katilai galėtų užtikrinti rezervinį šilumos kiekį ir „Klaipėdos energijai“ nebereikėtų investuoti į tą senąjį dujų katilą. Numatyta investicija buvo apie 800 tūkst. eurų. Skaičiuojama, kad į perimamus vandens šildymo katilus reikės investuoti apie 400 tūkst. eurų, kad jie galėtų tinkamai veikti“, – aiškino tuomet E. Simokaitis.

Savivaldybėje yra sudaryta darbo grupė „Geotermos“ turto panaudojimo būdų ir galimybių paieškoms. Jai vadovauja administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis. Darbo grupėje yra Klaipėdos universiteto, itin suinteresuoto, kad šis turtas būtų perduotas Klaipėdai, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko bei kitų institucijų atstovai.

„Atviros Klaipėdos” duomenimis, daugiausiai dėmesio šiandien vyksiančiame šios darbo grupės posėdyje bus skirta didžiausiam „Geotermos” turtui – geoterminio vandens gręžiniams su visa inžinerine infrastruktūra, kurie gali būti naudingi moksliniams tyrimams ar išgauti bei naudoti geoterminį vandenį.

„Geoterminė jėgainė Klaipėdoje buvo pastatyta ne tik dėl palankios geologinės situacijos, bet ir socialinių veiksnių – šalia yra Klaipėdos miestas, didelis tokios energijos naudotojas. Kad tas objektas labai svarbus buvo aišku ir todėl, kad Pasaulio aplinkosaugos bankas skyrė 40 procentų subsidiją įgyvendinti šitą objektą. Jis kainavo 20 milijonų dolerių. Jis buvo kaip pavyzdinis objektas šitoje visoje zonoje ir turėjo būti demonstracinis ir kitoms valstybėms, kad jos matytų, kaip jis dirba ir galėtų įgyvendinti geoterminius projektus. Dabar tiek lenkai, tiek vokiečiai sėkmingai vysto šitą geoterminės energetikos sritį“, – beveik prieš metus miesto Tarybos posėdyje kalbėjo Lietuvos geotermijos asociacijos vadovas Feliksas Zinevičius.