Nesu teisininkas, tačiau man patinka Seimo daugumos priimtos įstatymo pataisos, pagaliau įteisinančios vardų ir pavardžių rašybą dokumentuose visais lotyniškais, ne tik lietuviškais rašmenimis.
Apie Q, W ir X raidžių teisėtumą dokumentuose, žinia, dar bus diskutuojama – nežinia, ką šiuomkart nuspręs Prezidentūra ar, kaip tvirtina žalieji-valstiečiai, Konstitucinis Teismas. Tačiau keletas dalykų man nuotaiką dėl šio sprendimo.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Pirmučiausiai mano paties giminės ir kilmės patirtis. Seneliai iš tėvo pusės – kilimo iš lietuviško krašto Lenkijoje – Punsko apylinkių. Tarpukariu ten lietuvių niekas tokiais nepripažino ir mano abiejų senelių metrikose pavardė vietoje buvo įrašyta ne Staselis, o Stalialis (ir vyriška, ir moteriška versijos). Mano senelio ir tėvo vardas – Petras – oficialiai buvo žymimas Piotr atitikmeniu, o močiutė Ona oficialiai buvo Ana.
Nuo anų laikų Lenkijoje šis bei tas pasikeitė. Tenykščiai lietuviai jau daugiau nei dešimtmetį savo vardus beigi pavardes gali rašyti lietuviškais rašmenimis. Tik ne visi tąja galimybe naudojasi dėl įvairiausių priežasčių. Tačiau dėl savo giminaičių kažkada patirtos diskriminacijos nesijaučiu jaukiai žinodamas, kad Lietuvoje valdžios valia lietuvinami vardai ir pavardės tų piliečių, kurie visai to nepageidauja. Ne dėl to, kad yra priešiški valstybei, o dėl to, kad norėtų vadintis taip, kaip juos pavadino tėvai, o ne Lietuvių kalbos komisija.
Antroji mano džiaugsmo priežastis yra ta, kad tokiu sprendimu atsiduriame arčiau tų šalių, kurios gerbia prigimtines piliečių teises ir šiek tiek toliau, kurios dėl duoklės nuosaviems kvazipatriotams lieka šiek tiek tamsesnėje pasaulio vietoje. Kur Angela Merkel yra Angela Merkelova arba dabar jau Anapilin išėjusi lietuvių rankinio legenda Aldona Nenėnienė (1949-1999) – Aldona Nenenieneova. Ar dar kaip nors kitaip.
Jeigu gerai prisimenu, griežtai „prieš” Q, W ir X dabar pasisakančio seimūno Audroniaus Ažubalio tarnybiniame pase sovietų biurokratai irgi mėgino transkribuoti paso savininko pavardę. Gavosi „Ajoubalis”. Žinau, nes pats tą reikalą pasipiktinęs rodė kolegoms žurnalistams.
Ir jau suvis emociškai žiūrint… Rusai turi vieną žavų apibūdinimą, kuris tinka mūsų talibiškiesiems patriotams. Jie sako, kad tokie žmonės yra artimi būsenai, kuri vadintina дремучее мракобесие. Interneto žodynai užtrunka, ieškodami tikslesnio vertimo. Man pavyko rasti, kad sąvoka дремучее мракобесие yra verstina į „tankus obskurantizmas”. Lietuviškas Tarptautinių žodžių žodynas obskurantizmo sąvoką aiškina kaip priešiškumą mokslui, švietimui, pažangai; tamsumą, tamsuoliškumą. Žmonių kalboje išeitų, kad tai – užkietėjęs (todėl tankus) tamsybiškumas.
Visai nenoriu pasakyti, kad lietuvių kalbos gelbėtojai-grynintojai yra kokie nevispročiai, bet šiuo klausimu jų pozicija atrodo kaip tik taip.
Minėjau, Seimo sprendimas dėl Q,W ir X raidžių dar bus biurokratiškai tikrinamas. Ir visai gali būti, kad bus kaip nors atšauktas ar sumodeliuotas kitaip, pvz., dėl naudojimo pirmajame ar tik antrajame asmens dokumento lape. Nors ši diskusija yra gerokai pasenusi – kaip elgtis su tapatybės kortelėmis, vairuotojų pažymėjimais ar banko kortelėmis?
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vadovas Audrys Antanaitis jau pačią pataisų priėmimo dieną pareiškė, esą prezidentas neturi kitos išeities, kaip tik sprendimą vetuoti. Jis gal žino geriau už mane. O gal ir ne.
Dabar esminis klausimas – koks likimas šio dokumento laukia Prezidentūroje.
Žinia, prezidentas ir ypač jo artima aplinka turi keistą potraukį flirtuoti su įvairiais tamsuoliais.
Tačiau koks interesas šiuo atveju nusvers: dar vienas tango su savo švilpiančiais bei rėkaujančiais rėmėjais ar nepatogumas bendraujant su, tarkime, deklaruojamos strateginės partnerės Lenkijos lyderiais, kurie vargu, ar supras veto šiuo klausimu?
Kiekviena kalba yra savita. Europa tą patį lotynišką raidyną pritaikė prie savo kalbos ypatumų. Ar lenkai turi Š, Č ir pan. raides? Ar reikia lietuvių kalbai tokių raidžių, kaip W, Q X ? Lietuvių kalba pasakė, jog nereikia. Tai gerbkite kalbą, kurią kalbėjo Lietuvos teritorijoje daugiau kaip 5 tūkstančius metų. Pirmame lape, seniausiai, neišnykusiai indoeuropiečių kalbai turi būti pagarba ir tik lietuviški įrašai.
PAti lenkiškos kilmės pavardę, ir lotyniškos kilmės vardą nešiodama, piktinatės kitų kalbomis. Sužinokit, kad buvo Basanawiczius, o ne Basanavičius ir w raidė yra senesnė lietuių kalboje už č, š ar ž. Lietuiškai tikrai niekas Lietuvoje nekalbėjo 5000 metų. Lietuvių kalbai geriausiu atveju tėra porą šimtų su trupučiu metų, kiek senesnės yra taip įvardijamos tarmės.
K.Donelaitis, pagal Tomą, rašė ne lietuviškai. Įdomu kokia kalba? Lietuvių kalbai tik apie 100 metų. Čia tai naujiena. Pasirodo, kad dzūkai, žemaičiai, suvalkiečiai, aukštaičiai kalba ne lietuviškai. Jie čiulba ulba kaip paukščiukai, nežinoma kalba.
Kuo pats kvepia, tuo kitus tepa. Rašo
tamsuolis, kuris su klaipėdiečiais flirtuoja padedant Atvirai Klaipėdai. Piliečiai, o tai apie 50 tūkstančių, surinko parašus, kad paso pirmame puslapyje būtų
pavardė rašoma lietuviškai , o antrame jau lotyniškomis raidėmis. Kitaip sakant, latviškas variantas. Tautiečiai, kurie kreipėsi, kad Lietuvoje būtų gerbiamas lietuviškas raidynas nėra tamsuoliai, tai Lietuvos šviesuomenė.
O tai lietuviškai rašoma ne lotynišku raidynu? Jei tiksliau, rašoma lotyniškai-čekišku raidynu. Deja, dėl įvairių istorinių ir kitokių priežasčių lietuviai savo raidyno, skirtingai nuo daugelio tautų, nesusikūrė. Belieka tenkintis skoliniais.
Praeiviui. O ar blogai yra naudoti jau sukurtas taisykles, raides?Manau kad geriau nei kurti dar kitokias naujas arba likti be jų ir tada nėra kitos išeities, kaip kurti nesuprantamus derinius, kad galėtum garsą užrašyti ženklu. Lietuvių kalbos rašyba unikali dar ir tuo,kad turi ženklus visiems naudojamiems garsams užrašyti ir nebereikia kurti ženklų junginių. Štai italai sako,kad jų kalba yra pati,pati geriausia, tuo,kad „kaip tariama taip ir rašoma”.Bet tai nėra tiesa.Italų kalboje garsų yra daugiau nei raidžių jiems užrašyti,todėl jie yra priversti kurti junginius ir spec taisykles .Kaip užrašyti garsus kurių yra 32 teturint tik 22 raides? Pavyzdžiui garsai K,Č,Š, yra rašomi ne viena raide bet raidžių junginiais pradedant raide C, kuri niekad nėra tariama kaip C, bet tariama kaip K,Č,Š ir tai atrodo taip, jei po raidės C eina balsės E. ar I, tai garsas jau bus Č.Pav. civilta – civilizacija, Civitavechia – Čivitavekija (Romos priemiestis uostas) , matote paskutiniame ta pati raidė C jau tariama net dviem skirtingais garsais pirmasis yra Č, o antrasis K garsas. Kadangi H raidė niekada netariama,ji naudojama tik tam kad po C raidės eitų ne balsė I ar E kuri paverstų Raidę C garsu Č.Taigi,antruoju atveju matote kad tapati raidė jau tariama kaip K. Lietuvių kalboje jokių komplikacijų nėra dėka Jablonskio sumanymo „pasiskolinti” raidę Č. Ir nemanau,kad tai buvo kažkoks niekingas sumanymas.Tai buvo puikus pasirinkimas, žymiai palengvinęs rašybą. Nes visi sakome,kad „Kam išradinėti dviratį,kuris jau išrastas”.
Geras straipsnis. Ačiū