Apeliacinis teismas nusprendė, kad daugiau nei dešimtmetį valstybinę žemę uostamiestyje, Dailidžių gatvėje, užtvėrusios nelegalios tvoros nenugriaunantis ir aibę teismų procesų dėl to inicijuojantis verslininkas Rimantas Cibauskas neturėtų būti nubaustas 5000 eurų bauda. Kartu šiuo sprendimu dar kartą buvo atmestos verslininko pretenzijos savivaldybei.

Tuo metu dar vienas pirmos instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas eilinis R. Cibausko prašymas, niekaip negali įsigalioti, nes jo nepavyksta įteikti.

Vargsta nuo 2011-ųjų

„Atvira Klaipėda” ne kartą rašė, kad teismuose skambanti istorija prasidėjo kai R. Cibauskas su Klaipėdos savivaldybe 2003 m. vasarį pasirašė sutartį. Verslininkas tada įsipareigojo savo lėšomis parengti projektą ir pagal jį pakloti buitinių nuotėkų tinklų atšaką nuo Dailidžių g. iki esamų buitinių tinklų ties žemės sklypu Dailidžių g. 39; nutiesti privažiavimo kelią nuo Dailidžių g. iki žemės sklypo Dailidžių g. 37 vakarinės ribos ir įrengti automobilių apsisukimo aikštelę; demontuoti privažiavimo kelią nuo Dailidžių g. iki žemės sklypo Dailidžių g. 37 vakarinės ribos; įrengti veją pietinėje sklypo dalyje bei pakloti šaligatvį prie Dailidžių g. ties šia teritorija; pripažintą tinkamu naudoti, inventorizuotą privažiavimo kelią su aikštele ir šaligatvį perduoti į Savivaldybės balansą. Savivaldybė, verslininkui įvykdžius šias sąlygas, įsipareigojo parengti dokumentus dėl prijungiamos sklypo dalies pardavimo.

Nors tokia sutartis, galiojusi iki 2005 m. pabaigos, nenumatė jokios tvoros statybos valstybiniame žemės sklype, R. Cibauskas ją pastatė ir taip aptvėrė valstybinės žemės sklypą. Institucijos tik 2011 m. susirūpino tokia situacija ir bandė nubausti R. Cibauską bei nugriauti tvorą.

R. Cibausko ieškinį dėl sklypo įsigijimo ne aukciono tvarka atmetus visų instancijų teismams Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) 2014 m. spalį vykusio patikrinimo metu nustatė, kad už verslininko žemės sklypo pietinės ribos yra savavališkai užimta valstybinė žemė, ji užtverta 2 m aukščio mūrine tvora. Nustatyta, kad savavališkai užimtos valstybinės žemės plotas siekia apie 8,34 a. Tada NŽT raštu nurodė R. Cibauskui iki tų pačių metų lapkričio 26 d. atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę nusikeliant tvorą ir sutvarkant valstybinę žemę taip, kad ji būtų tinkama bendram naudojimui. Tačiau verslininkas tvoros nenugriovė. Tik 2017 m. spalį situacija pradėjus domėtis „Atvirai Klaipėdai“ institucijos vėl grįžo prie šio niekaip neužbaigiamo klausimo ir prasidėjo nauji teismų procesai, kuriuose R. Cibauskas vis patiria pralaimėjimus, bet jo nelegali tvora kaip stovėjo, tai ir tebestovi.

R. Cibauskas dar 2014 m. buvo nusprendęs per teismą pasiekti, kad minėtoji sutartis su savivaldybe būtų pripažinta negaliojančia ir jam būtų priteisti pinigai, investuoti į infrastruktūros sutvarkymą. Teismų jo argumentai neįtikino ir sutartis liko galioti. Tačiau pernai verslininkas sugalvojo pateikti ieškinį Klaipėdos apygardos teismui dėl šios sutarties pasibaigimo pasekmių taikymo. Ieškinyje R. Cibauskas prašė priteisti jam 93 927,83 Eur išlaidų, kurias patyrė atlikęs infrastruktūros plėtros darbus, 5 proc. kompensuojamų palūkanų (beveik 23,5 tūkst. eurų), 5 proc. įprastinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Savivaldybei teismas, anot verslininko, turėtų priteisti jo skurtą infrastruktūrą, nes sutartį esą reikia vertinti kaip jungtinės veiklos įsipareigojimą. 

Pernai balandį verslininko skundą išnagrinėjusi apygardos teisėja Danutė Žvinklytė konstatavo, kad nėra jokio pagrindo tokį susitarimą vadinti jungtinės veiklos sutartimi ir atmetė visus R. Cibausko reikalavimus. Kartu ji patenkino savivaldybės prašymą skirti R. Cibauskui 5000 eurų baudą už piktnaudžiavimą procesu.

Dėl tokio verdikto R. Cibauskas kreipėsi į Apeliacinį teismą, kuriam bylos išnagrinėjimui prireikė beveik metų. Verslininkas papildomai prašė skirti 5000 eurų baudą savivaldybei, pusę sumos priteisiant jam, nes neva pastaroji esą jau yra neteisėtai perėmusi jo sukurtą infrastruktūrą.

Bylą išnagrinėjusi kolegija, kurią sudarė teisėjai Vilija Mikuckienė, Gintaras Pečiulis ir Alma Urbanavičienė, taip pat konstatavo, kad tiek detaliojo plano rengimas, tiek sutarties sudarymas atitiko išskirtinai R. Cibausko turtinius interesus ir ji negali būti laikoma jungtinės veiklos sutartimi, o verslininkui jokia kompensacija nepriklauso. Taip pat konstatuota, jog pats R. Cibauskas nesikreipė į savivaldybę dėl turto perėmimo, todėl nėra jokio pagrindo jį priteisti miestui.

Pasisakydama dėl R. Cibauskui skirtos 5000 eurų baudos kolegija konstatavo, jog nors ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl ieškinio nepagrįstumo, tačiau nerado įrodymų, patvirtinančių verslininko nesąžiningumą ar kitokį piktnaudžiavimą procesu. Anot Apeliacinio teismo, šio ieškinio pagrindas ir dalykas nesutapo su ankstesnėmis teismuose nagrinėtomis bylomis, todėl R. Cibauskui skirta sankcija buvo panaikinta.

R. Cibausko prašymas skirti baudą savivaldybei buvo paliktas nenagrinėtas, nes atitinkami dokumentai buvo pateikti pavėluotai ir, anot teismo, nėra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku.

Vengia nutarties?

Tuo metu Klaipėdos apylinkės teismui R. Cibauskas šiemet buvo pateikęs prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje, kurioje spręsta tvoros griovimo klausimas. Verslininkas vardijo įvairias priežastis, kodėl esą tai būtina padaryti: neva taikytas negaliojęs Statybų techninis reglamentas, kad esą savivaldybė jau perėmė turtą ir kt.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija (VTPSI) prašė ne tik atmesti tokį R. Cibausko prašymą kaip nepagrįstą, bet ir skirti jam iki
5000 eurų baudą valstybės naudai.

Bylą išnagrinėjusi teisėja Monika Lapukaitė konstatavo, kad R. Cibauskas nenurodė jokių naujų aplinkybių, dėl kurių teismo procesas galėtų būti atnaujintas. Dėl baudos skyrimo teismas nepasisakė.

Ši nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui. Tačiau įteikti teismui jos nepavyko net per tris savaites – dokumentai vis sugrįžta su įvairiomis atžymomis.

INFORMACIJA

2018-2019 metais Klaipėdos apylinkės ir apygardos teismai atmetė R. Cibausko prašymus panaikinti VTPSI sprendimus, kuriais jis buvo įpareigotas nugriauti nelegalią tvorą. Tada jau bandydamas ją R. Cibauskas buvo inicijavęs ir dar vieną teismo procesą, nes jam neužteko VTPSI reveranso – leidimo, kuriuo buvo pratęstas tvoros griovimo terminas iki 2018 m. spalio 26 d. Verslininkas nusprendė pasinaudoti įstatymo numatyta teise ir prašyti  administracinio teismo, kad jis dar labiau pratęstų šį terminą. Tačiau to nesutiko padaryti nei pirma instancija, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Įsigaliojus šiam neskundžiamam sprendimui VTPSI atliko patikrinimą ir nustatė, kad tvora tebestovi ir kreipėsi į antstolę dėl priverstinio privalomojo nurodymo vykdymo. Pastaroji 2020 m. liepos pabaigoje su atitinkamu pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą. Čia bylos nagrinėjimas dėl įvairiausių R. Cibausko ir jo advokato Sauliaus Tamošaičio prašymų truko metus – pirmos instancijos teismas galiausiai konstatavo, kad antstolė gali užsiimti šios tvoros griovimu, o verslininkui buvo skirta 5 Eur dydžio bauda už kiekvieną privalomojo nurodymo nevykdymo dieną, ją skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 24 d.

R. Cibausko skundą išnagrinėjęs apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad nuo pernai kovo 2-osios galioja laikinosios apsaugos priemonės, neleidžiančios antstolei vykdyti privalomojo nurodymo. Jos pritaikytos R. Cibausko inicijuotoje byloje dėl nurodymo teisėtumo. Dėl to apygardos teismas konstatavo, kad R. Cibauskas po 5 eurus per dieną siekiančią baudą turi sumokėti už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 24 d. iki 2021 m. kovo 2 d.