Klaipėdos miesto savivaldybei nusprendus neatlygintinai perduoti Klaipėdos universitetinę ligoninę (KUL) Sveikatos apsaugos ministerijai, ekspertai mano, kad taip pat pasielgti reikia ir su Vaikų ligonine.
Prieš porą savaičių Klaipėdos miesto savivaldybės kolegija, konstatavusi, kad galimybių studijos „Klaipėdos miesto stacionarinių sveikatos priežiūros įstaigų darbo optimizavimo ir perspektyvos (gairių) iki 2050 m. nustatymas“ svarstyti nebėra prasmės, perdavė ją aptarti Sveikatos ir socialinių reikalų komitetui.
Suprasdami situacijos trivialumą studijos, kainavusios per 10 000 eurų, rengėjai ją aptariant siūlė koncentruotis tik į Vaikų ligoninę. Jų nuomone, racionaliausia šią ligoninę būtų prijungti prie kuriamos Klaipėdos universiteto ligoninės.
Komiteto nariai nebuvo aktyvūs aptariant studiją. O posėdyje dalyvavę Vaikų ligoninės vyriausiasis gydytojas Virginijus Žalimas ir šios ligoninės gydytojams atstovaujantis Džeraldas Kazys Sivickis kalbėjo, jog jie siekia, kad būtų išlaikytas dabartinis įstaigos statusas.
Nors ekspertai aiškino, kaip būtų gerai, jei Vaikų ligoninė galėtų naudotis kitų ligoninių resursais, gydytojai sakė negalintys įsivaizduoti, kokį efektą duotų vaikų tyrimams vežiojimas 13 km į suaugusiųjų ligonę. Arba kokį ekonominį efektą duotų trijų Vaikų ligoninės administracijos etatų panaikinimas ligoninių sujungimo atveju.
Išreikšta ir abejonė, ar atidavus Vaikų ligoninę ministerijai, ši tikrai ją prijungs prie kuriamos Klaipėdos universiteto ligoninės. Mat Sveikatos apsaugos ministerija ją gali prijungti ir prie Respublikinės Klaipėdos ligoninės. Būtent taip ministerija buvo planavusi daryti, kartu į naujo darinio dalininkus priimant Klaipėdos savivaldybę. Teigiama, kad tokiu atveju Vaikų ligoninė netektų teisės teikti 3 lygio paslaugas.
Komiteto narė Vaida Raugelė retoriškai teiravosi, kodėl parengta studija reikėtų vadovautis priimant sprendimą dėl Vaikų ligoninės, jeigu ja nesivadovauta sprendžiant KUL likimą? Vicemeras Arvydas Cesiulis ironizavo, kad studijos tam ir parašomos, kad jų nebūtų laikomasi.
Reaguodamas į sarkastišką vicemero repliką, kad prie mažesnės Jūrininkų ligoninės ministerija jungia kelis kartus didesnę KUL, Klaipėdos universiteto rektorius, komiteto narys Artūras Razbadauskas teigė, jog derindamas atitinkamą Vyriausybės nutarimo projektą parašė panašią pastabą. Tačiau nežino, ar į ją bus atsižvelgta. Rektorius taip pat teigė, kad pristatoma galimybių studija yra gera.
Komiteto nariai teiravosi, ar savivaldybė po to, kai be išlygų atsisakė savo didžiausios gydymo įstaigos, dalyvauja Klaipėdos universiteto ligoninės kūrime. Taip pat teiravosi, ar Vilniuje yra „jungimo indikacijų dėl Vaikų ligoninės”.
Į abu klausimus atsakyta neigiamai – savivaldybė nerodė iniciatyvos dalyvauti tolimesniuose procesuose.
Komitetas jokio sprendimo nepriėmė. Dauguma narių sakėsi esą linkę palaukti, kaip įvykiai rutuliosis toliau.
ar sulauksime tokio laiko be konservatnyku banditu kenkimo???
Išlaikant dabartinį Vaikų ligoninės statusą, Vaikų ligoninė ateityje tiesiog praras konkurencingumą su Vilniaus ir Kauno klinikomis, o pagalba vaikams Klaipėdos regione tiesiog bus pasmerkta blogėjimui. Jokios dabartinės investicijos – suremontuota, padažyta ligoninė, pastatyta nauja poliklinika, įsigyta brangi medicininė įranga taps bevertėmis, jei nebus ko gydyti ir kam gydyti, nes mažėjantis vaikų skaičius Klaipėdos regione, reiškia mažėjančias Vaikų ligoninės pajamas, nekonkurencingais tampančius Vaikų ligoninėje dirbančio personalo atlyginimus, kvalifikuotų specialistų – gydytojų, slaugytojų trūkumą…. Tokie sprendimai tiesiog trumparegiški, gal net egoistiški ir tiek….
Manau svarbiau yra gydymo paslaugų kokybė, o ne karas dėl postų !
Nauja mada pasiremti mistinių ekspertų nuomonę?