Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atsakydama į Klaipėdoje išrinktos Seimo narės Ligitos Girskienės prašymą atlikti uostamiesčio valdžios ir AB „Grigeo Klaipėda“ bendradarbiavimo sutarties, kuriai balandžio 28-ąją pritarė miesto Taryba, vertinimą, išdėstė, jog mato keletą riziką keliančių aspektų.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Žinia, iniciatyva pasirašyti tokią sutartį kilo po to, kai „Grigeo Klaipėda“ kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą, prašydama duoti pritarimą parengti ir įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemonę – nendrių pjovimą Kuršių marių pakrantėse, o Aplinkos apsaugos agentūra pasiūlė įmonei svarstyti ir „papildomą aplinkos atkūrimo priemonę – AB „Klaipėdos vanduo“ paviršinių nuotekų infrastruktūros rekonstrukcijos/modernizavimo galimybę”.

Pagal sutartį AB „Klaipėdos vanduo“, bendradarbiaudama su savivaldybe, įsipareigoja identifikuoti prioriteto tvarka 2–3 nuosavybės teise valdomus paviršinių nuotekų tinklus, kurių dalyse (vietose) būtų įrengti paviršinių nuotekų valymo įrenginiai. Ji parengs ir suderins visą dokumentaciją šiems įrenginiams ir juos pastatyti, o „Grigeo Klaipėda” įsipareigoja „sąskaitų kompensavimo principu atlyginti visas išlaidas”, susijusias su „numatytų paviršinių nuotekų valymo įrenginių projektavimo ir statybos darbų atlikimu”.

L. Girskienė į STT su atitinkamu prašymu kreipėsi dar balandžio 20 dieną, o atsakymo sulaukė tik šį pirmadienį. Tarnybos direktoriaus Žydrūno Bartkaus pasirašytame atsakyme teigiama, kad savivaldybė turėtų atkreipti dėmesį į du aspektus, kurie gali sudaryti galimybes piktnaudžiauti.

„Grigeo Klaipėda“ pagal sutartį įgyvendinus Aplinkos apsaugos departamento patvirtintą aplinkos atkūrimo priemonę, teisme nagrinėjamoje AB „Grigeo Klaipėda“ byloje greičiausiai bus siekiama sumažinti atitinkamą paskaičiuotą žalą aplinkai. Todėl manytina, kad Sutarties šalims pildant atitinkamas finansines ataskaitas sutartimi numatytas bendrovės „Grigeo Klaipėda“ skiriamas finansavimas paviršinių nuotekų valymo įrenginių projektavimui ir įrengimui negali būti deklaruotas kaip bendrovės teikiama parama pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą. Priešingu atveju „Grigeo Klaipėda“ nepagrįstai įgytų teisę į pelno mokesčio lengvatą pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 28 straipsnį.  <…>  Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, pasirenkant paviršinių nuotekų valymo įrenginių įrengimo vietas turėtų būti tenkinamas išimtinai viešasis interesas, o ne AB „Klaipėdos vanduo“ privatūs interesai siekiant išvengti išlaidų, susijusių su jau planuotais įrengti paviršinių nuotekų valymo įrenginiais, ir taip padidinant įmonės pelną, taip pat šių įrenginių įrengimu neturi būti siekiama tenkinti AB „Grigeo Klaipėda“ privačių interesų (pavyzdžiui, paviršinių nuotekų valymo įrenginių įrengimas suteiktų naudą bendrovei „Grigeo Klaipėda“, mažintų šios bendrovės sąnaudas valant savo nuotekas ir pan.)”, – rašoma rašte.

Tuo metu Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Aurelijus Stanislovaitis, atsakydamas Seimo narei į analogišką užklausimą, teigė, jog ši institucija neįžvelgia prielaidos, kad tokios bendradarbiavimo sutarties pasirašymas bei pagal ją vykdomi įsipareigojimai galėtų sutrukdyti vykstančiam baudžiamajam procesui.

„Labai apmaudu, kad mūsų vietiniams politikams ir Aplinkos ministerijos tarnautojams neaiški bendradarbiavimo sutartis su įmone, kuri ciniškai leido nevalytas nuotekas į mūsų visų Kuršių marias, atrodo tinkama. Bandžiau paaiškinti, kad ši sutartis – galimybė „Grigeo Klaipėda” susišvelninti atsakomybę už tai ką padarė. Be to, STT pažymėjo ir dar vieną svarbų dalyką – mokesčių lengvatą, kuria pasinaudoti įmonė galės, jei lėšas skirs kaip paramą savivaldybės įmonei. Aišku, susigrąžinti pinigai nenukeliautų įmonės skleidžiamos smarvės suvaldymui. Maža to, įmonė iš karto po skandalo iš valstybės susigrąžino apie 500 tūkstančių eurų VIAP’o lėšų. Spaudoje mirgėjo „geradarių” nuotraukos su Klaipėdos universiteto rektoriumi, kur įmonė skelbėsi skyrusi beveik analogišką sumą Klaipėdos universitetui moksliniams tyrimams, apie kuriuos mes vėliau ne kažką girdėjome. Atvirai pasakius, rankos svyra… Bylos nagrinėjimas užstrigo dar net neprasidėjęs, Aplinkos ministerijai pavaldžios institucijos geranoriškai konsultuoja „Grigeo Klaipėda” dėl aplinkos atkūrimo priemonių dar iki bylos nagrinėjimo”, – teigia pati L. Girskienė.

ATNAUJINTA. „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius Tomas Eikinas tikina, kad pagal teisės aktuose nustatytą tvarką rengiant aplinkos atkūrimo priemonių planą ir sutarties projektą, visos galimos rizikos buvo įvertintos ir visiškai eliminuotos.

„Tokiu būdu buvo užtikrintas maksimalus susitarimo skaidrumas, kurio pagrindinis tikslas – aplinkos atkūrimo priemonių įgyvendinimas, kaip to reikalauja Aplinkos apsaugos įstatymas ir ES direktyvos. Tuo tarpu STT nurodyta išvestinė regimybė dėl pelno mokesčio lengvatos yra net neįmanoma dėl tos paprastos priežasties, kad AB „Klaipėdos vanduo“ neturi paramos gavėjo statuso. Išlaidų kompensavimas negali būti konvertuotas į paramą ir pagal sutartį, kuri aiškiai apibrėžia išlaidų kompensavimą ir jo paskirtį. Paviršinių nuotekų valymo įrenginiai nepriklausys AB „Grigeo Klaipėda“ ir nebus naudojami jos veikloje, dėl to įrengimo sąnaudos nemažins ir AB „Grigeo Klaipėda“ apmokestinamojo pelno.  Negalima ir tokia situacija, kurioje įgyvendinus aplinkos atkūrimo priemones, būtų pažeistas viešasis interesas. Paviršinių nuotekų valyklos nebus įrenginėjamos AB „Grigeo Klaipėda“ teritorijoje. Priešingai, planuojami įrengti AB Klaipėdos vanduo paviršinių nuotekų įrenginiai prisidės prie Kuršių marių vandens būklės gerinimo”, – teigia T. Eikinas.