Nors lyginant su praėjusiu birželiu karštam vandeniui ruošti ir gyvatukui šildyti reikalinga šilumos energija šį mėnesį Klaipėdoje pabrango daugiau nei 50 proc., jos tarifas bus mažiausias tarp visų penkių didžiųjų šalies miestų – uostamiestis aplenkė jau ilgai lyderiavusį Kauną.

Klaipėdai ir Gargždams centralizuotą šilumą tiekiančios AB „Klaipėdos energijos” valdyba nustatė, kad birželį už šilumos kilovatvalandę teks mokėti 5,7 ct be PVM. Lyginant su gegužę tarifas beveik nepasikeitė (tada jis siekė 5,78 ct). O per metus kaina paaugo beveik 53 proc.

Nors birželį dėl periodinio remonto kurį laiką nedirbs didžiausias nepriklausomas šilumos gamintojas (NŠG), iš atliekų ją gaminanti „Gren Klaipėda”, o ją pavaduos pačios „Klaipėdos energijos” biokuro katilai, uostamiestyje šiluma bus pigesnė nei Kaune.

Iš Klaipėdos NŠG gamintojų tik „Klaipėdos baldai” šilumą šį birželį pardavinės praktiškai už tokią pačią kainą kaip ir pernai tuo metu – atitinkamai 0,39 ir 0,4 ct/kWh. Tuo metu „Klaipėdos mediena” ją pabrangino beveik penkis kartus – nuo 0,37 iki 1,8 ct/kWh, „Gren Klaipėda” – dukart (nuo 0,98 iki 1,98 ct/kWh).

Pačios „Klaipėdos energijos” biokuro katilų šiluma per metu pabrango mažiausiai – 22,48 proc. (nuo 2,49 iki 3,05 ct/kWh). „Pramonės energija”, pasiūliusi brangiausią šilumą – 3,54 ct/kWh (daugiau nei dukart brangesnę nei 2021-ųjų birželį) šįkart liko už borto ir iš jos energija nebus superkama.

Birželį kelias dienas pietinė Klaipėdos dalis (nuo Kauno gatvės) turės verstis be karšto vandens – čia vyks tradiciniai hidrauliniai bandymai.