Savivaldybės užsakymu Klaipėdos universitetas dar šiais metais parengs ataskaitą apie miesto administracinėse ribose esančių Klaipėdos girininkijos Klaipėdos, Melnragės ir Girulių miškų gamtinių vertybių identifikavimo tyrimus ir pateiks pasiūlymus dėl preliminarių saugotinų teritorijų ribų nustatymo.

Už šią paslaugą savivaldybė universitetui sumokės 15 tūkstančių eurų.

Ataskaita turi būti pateikta iki gruodžio 1 d.

2020 metų birželio 22-osios Vyriausybės nutarimu buvo patvirtinti ypatingos valstybinės svarbos projekto vystymo planai, pagal kuriuos Klaipėdoje turėtų būti sudarytos sąlygos naujo geležinkelio terminalo plėtrai ir numatytos tam tinkamos teritorijos. Girulių miškas centrinės valdžios atstovų manymu, galėtų būti viena iš jų, darbams atlikti reikėtų iškirsti 30-50 hektarų miško. Po savaitės buvo priimtas ir pataisytads nutarimas, kuriame atsirado ir Kopūstų kaimo alternatyva, nors Pauostis, kaip galimas krovininių traukinių stoties variantas, irgi neatmestas.

2020-ųjų rudenį Klaipėdos savivaldybė atliko gyventojų apklausą dėl planų Girulių miške įrengti Pauosčio geležinkelio kelyną, savo nuomonę šiuo klausimu pareiškė beveik 15 tūkst. klaipėdiečių, absoliuti dauguma nepritarė vyriausybės sumanymui.

Tiek politinėje erdvėje, tiek miesto bendruomenėje po to vyko diskusijos dėl sumanymo mišką saugoti suteikiant jam draustinio statusą.

INFORMACIJA

1960 m. Klaipėdos miesto savivaldybės administracinėse ribose, Kretingos urėdijos Klaipėdos girininkijos Girulių miško teritorijoje (613 ha plote) buvo įsteigtas Girulių botaninis – zoologinis draustinis, kurio pagrindinės saugomos vertybės buvo pajūrio miško bendrijos ir gyvūnija. 

1992 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu įsteigus Pajūrio regioninį parką Girulių botaninio-zoologinio draustinio dalis pateko į regioninį parką, likusi teritorija į Klaipėdos miesto rekreacinę teritoriją. 

Klaipėdos miesto savivaldybės bendrajame plane valstybinės reikšmės Girulių miškas patenka į rekreacinių (II B grupė) miškų zoną. Šioje zonoje numatoma plėtoti ekosistemų apsaugos ir rekreacinius miškus kaip reikšmingą savivaldybės teritorijos aplinkos oro kokybės regeneracinį potencialą.