Karščiams neslopstant, Lietuvos pajūris sulaukia ne tik daugybės poilsiautojų, bet ir jų šiukšlių. Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos duomenimis, nors poilsiautojų įpročiai kasmet gerėja, o paplūdimiuose elgiamasi vis atsakingiau, tobulėti dar yra kur.

 „Nepaisant didelio poilsiautojų skaičiaus, pavyksta paplūdimius išlaikyti gana švarius. Tačiau svarbu nepamiršti, kad net jei ir nedidelė dalis poilsiautojų yra aplinkai nedraugiški, šiukšlintojų ir šiukšlių kiekis tampa didelis. Pavyzdžiui, jei tik vienas iš dešimties palieka savo šiukšles pajūryje, kurios gali sverti apie 100-200 g., tai per metus paplūdimiuose dėl jų neatsakingo elgesio gali susikaupti nuo 1,5 iki 3 tonų šiukšlių“, – pranešime pažymi Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos vyr. specialistas Egidijus Jurkus.

Pajūrio regioniniame parke apsilankiusi gamtos išlaisvinimo nuo šiukšlių iniciatyva „Misija: švari vasara‘22“, kaip ir daugelyje regioninių parkų, aptiko tas pačias šiukšlinimo tendencijas.

„Vienos populiariausių atliekų – plastikinės maisto pakuotės, buteliai, kavos puodeliai, saldainių popierėliai, taip pat randama nemažai stiklo atliekų bei cigarečių nuorūkų. Tai, kas telpa į kišenę ar tiesiog į iškylos krepšį“, – teigia ekologė, „Žaliojo taško“ atstovė Vaida Griškevičienė.

Nerimą kelia kavos puodeliai

Pajūrio regioninio parko duomenimis, kasmet parko teritoriją aplanko apie 200-250 tūkst. lankytojų, iš kurių net 50 tūkst. sudaro dviratininkai. Populiariausios ir daugiausiai turistų lankomos vietovės yra paplūdimiai, kurie gausiausiai lankytojų bei jų šiukšlių sulaukia gegužės- rugsėjo mėnesiais.

Pasak E. Jurkaus, šiukšlinimo šaltiniai pajūryje yra du. Pirmasis – po audrų išmetamos jūroje buvusios šiukšlės, antrasis ir didžiausias – tos pačios poilsiautojų paliktos šiukšlės.

E. Jurkaus teigimu, pagrindinės šiukšlės, kurios randamos Pajūrio regioniniame parke, yra įvairių pakuočių liekanos, nuorūkos, taip pat pasitaiko ir higienos reikmenų. Neramina ir didėjantys vienkartiniai kavos puodelių kiekiai.

„Pastaruosius keletą metų labai išryškėjo vienkartinių kavos puodelių problema, galima sakyti, kad jie sudaro didelę dalį visų randamų šiukšlių. Galbūt šią problemą būtų galima spręsti įvedant kavos puodeliams užstato sistemą“, – svarsto E. Jurkus ir priduria, kad daugiausiai šiukšlių visgi randama paplūdimiuose bei takuose, vedančiuose poilsiautojus nuo automobilių aikštelių link paplūdimio.

Etatinių valytojų gamtoje nėra

Remiantis „Eurostat“ duomenimis, vienas Lietuvos gyventojas per metus vidutiniškai sugeneruoja apie 500 kg atliekų. Skaičiuojant, jog daugelis žmonių kasmet atostogauja bent 14 dienų, o populiariausias laikas atostogoms – vasara, keturių asmenų šeima per atostogas gali sukaupti net apie 80 kg atliekų, kurios neatsakingai paliktos atsiduria net ir valstybės saugomose teritorijose.  

„Nerūšiuojamos atliekos niekur nedingsta – patekusios į gamtą, jos kaupiasi ir yra net kelis šimtus metų, kenkdamos ir tapdamos tikra našta gamtai bei jos gyventojams, todėl mūsų tikslas – priminti vasarotojams, kad gamtoje viską, ką atsinešame, privalome išsinešti, taip pat nepatingėti pakelti svetimą šiukšlę ir galiausiai viską tinkamai išrūšiuoti. Etatinių valytojų gamtoje nėra, todėl atostogos negali būti pasiteisinimas elgtis neatsakingai. Reiktų įsisąmoninti, kad, pavyzdžiui, pažintiniuose takuose šiukšliadėžių nėra tikslingai, nes paukščiai, lapės, stirnos, radusios maisto likučių, gali suvalgyti ne tik maisto likučius, bet ir pakuotes. Todėl pagrindinė taisyklė gamtoje, kurią kviečiame įsidėmėti visiems, yra „ką atsinešei – tą išsinešk ir tinkamai išrūšiuok“. Tai yra labai svarbu“, – teigia iniciatyvos „Misija: švari vasara‘22“organizatorė, įstaigos „Žaliasis taškas“ atstovė Simona Rasalė.

Kviečia tapti atsakingo vasarojimo ambasadoriais

Iniciatyva „Misija: švari vasara ‘22“ siekiama ugdyti atsakingesnius ir tvaresnius visuomenės vasarojimo įpročius bei atkreipti poilsiautojų dėmesį į tai, kad ne tik susirinkti savo ir pakelti svetimą šiukšlę, bet ir surinkus šiukšles jas tinkamai išrūšiuoti – būtina.

Šiais metais poilsiaujantiems Lietuvoje iniciatyvos komanda parengė net 30 nemokamų išskirtinių maršrutų ir 10 tvaraus vasarojimo kelialapių po veiklos 30-metį švenčiančius Lietuvos regioninius parkus.

Prisijungti prie iniciatyvos galima ir tampant savarankišku jos ambasadoriumi. Tai padaryti galima nemokamai parsisiunčiant vaikščiojimo programėlę #walk15, prisijungiant prie „Misija: švari vasara‘22“ iššūkio ir pasirenkant, už kurį regioninį parką žingsniuosite.