Šiemet žydų kultūros dienas Klaipėdoje pradėjo penktadienio vakarą Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriuje atidaryta ekslibrisų paroda „Žydų kultūros pėdsakai“. Tokia paroda Lietuvoje rengiama pirmą kartą ir yra Klaipėdos miesto 770 metų sukakčiai skirtų renginių dalis.

Kasparo Bagdono nuotr.

„Tai yra vienetinis toks festivalis Lietuvoje. Labai smagu, kad jis vyksta Klaipėdoje, o ne Vilniuje ar Kaune, kur mes esame įpratę, kad tų renginių, skirtų žydų kultūrai, yra daugiau. Festivalis yra unikalus tuo, kad stengiamės kuo plačiau ir profesionaliau pristatyti žydų kultūrą tiek vizualiam mene, tiek literatūroje, muzikoje“, – atidarymo žodį tarė organizatorė bei menotyrininkė Rūta Jakštonienė.

Ekslibrisas arba knygos savininko ženklas – tai mažas popieriaus lapelis, klijuojamas vidinėje knygos viršelio pusėje arba priešlapyje. Šį smulkiosios grafikos kūrinį dažniausiai sudaro piešinys ir knygos savininko vardas bei pavardė (kiek rečiau inicialai) arba spaustuvės pavadinimas.

Žydų ir lietuvių tautybės menininkų kūriniais eksponavimui pasidalino Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Knygos grafikos centras ir Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas. Pastarajame buvo rasta apie 200 darbų, kurie šiam fondui buvo dovanoti pačių ekslibrisų kūrėjų arba jų kolekcininkų Gedimino Vaclovo Navicko, Magdalenos Kaciucevicius, Nijolės Petraitytės, Stanislovo Gasiūno, kunigo Justo Jasėno ir dr. Nijolės Lietuvninkaitės.

Pasak dailininkės Lolitos Putramentienės-Brazos, dalies šių eksponatų sukūrimo metai nėra žinomi, juos galima tik nujausti. Taip yra todėl, kad anksčiau ekslibrisas nebuvo laikomas dideliu menu, veikiau paraštiniu menu ar papildiniu. Šiais laikais jis įgauna savarankišką kelią – gali būti eksponuojamas parodose, konkursuose – tai, tarsi, ekslibriso atgimimo laikas.

Specialiai šiai parodai savo kūrinius taip pat atsiuntė dailininkai Ramūnas Petrusevičius, Lolita Braza, Kristina Daniūnaitė, Daiva Leliukienė, Ugnė Žilytė, dr. Rasa Janulevičiūtė bei Klemensas Kupriūnas.

Didžiąją bibliotekos rinkinio dalį sudaro Josifo Šapiros ekslibrisai, kurie, manoma, tiražuoti kopijavimo aparatu. Kitų dailininkų darbai sukurti originaliomis grafikos technikomis – ofortu, sausąją adata, linoraižinio, koliažo ir mišria technikomis. Knygos ženklai sukurti nuo praėjusio šimtmečio vidurio iki šių metų.

Žydams skirtuose ekslibrisuose aptinkama nemažai simbolinių ženklų, kuriuos iššifruoti reiktų atskiro mokslinio tyrinėjimo. Dažnas knygos ženklas šioje kolekcijoje turi pasikartojančių ženklų: menora, Tora, Dovydo žvaigždė, Sandoros skrynios plokštės. Zoomorfiniai motyvai – balandžiai, gandrai, ereliai, kiškiai, kupranugariai, liūtai. Augaliniai motyvai – vynuogienojai, palmės, įvairios gėlės, lapeliai, vaisiai. Šių motyvų daugiau galima aptikti žydų tautybės Josifo Šapiros ekslibrisuose. Lietuvių dailininkų darbuose žydų kultūros simbolių randama mažiau. Juose yra daugiau grafinių ieškojimų, kompozicinių sprendinių, formos ir spalvos dermės, techninių galimybių išraiškos. Vartant ekslibrisų rinkinį galima nesunkiai nustatyti darbų sukūrimo laiką pagal technikos panaudojimą, kūrinio stilistiką bei simbolius.

Ši paroda veiks iki rugsėjo 20 d. Festivalis tęsis iki spalio 15 d.