Trečiadienį Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė sprendimą neviešuose teismo posėdžiuose išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje pagal keturis apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo sausio 27 d. priimto nuosprendžio, kuriuo už moters nužudymą ir pasikėsinimą nužudyti savo sutuoktinį buvo nuteista Šilalės rajono gyventoja.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Apeliacinis teismas apygardos teismo nuteistajai už tyčinį moters nužudymą iš savanaudiškų paskatų skirtą 16 metų laisvės atėmimo bausmę sugriežtino iki 18 metų laisvės atėmimo bausmės ir atitinkamai nuo 18 iki 20 metų sugriežtino galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas, papildomai vienam iš nukentėjusiųjų priteisiant 5 270 Eur turtinei žalai atlyginti.

Klaipėdos teismas nužudytosios vaikų tėvui iš žudikės buvo priteisęs daugiau kaip 9 000 eurų, keturiems nužudytosios vaikams – po 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir po 100 eurų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės, nužudytosios motinai – 20 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, nuteistosios sutuoktiniui – 20 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 1500 eurų turtinės žalos atlyginimo. Žudikei taip pat buvo priteista padengti „Sodros”, Ligonių kasų bei proceso išlaidas, kurių bendra suma siekia apie 6000 eurų.

„Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad nuteistoji, siekdama turtinės naudos, kruopščiai suplanavo ir įvykdė savo ilgametės draugės nužudymą, po kurio, stengdamasi nuo savęs nukreipti teisėsaugos pareigūnų dėmesį, skleidė įvairius gandus apie nužudymą, pati sau siuntė grasinamojo pobūdžio žinutes. Darydama nusikaltimą nuteistoji suvokė, kokius padarinius sukels nužudytosios šeimai, taip pat aiškiai suprato, kas laukia jos pačios, paaiškėjus nusikaltimo padarymo aplinkybėms. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės liudija apie didesnį nuteistosios asmenybės pavojingumą, todėl apygardos teismo paskirta bausmė savo dydžiu yra aiškiai per švelni”, – rašoma teismo pranešime.

Griežtesnės bausmės nuteistajai skyrimą taip pat lėmė aplinkybė, kad Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad ji prisipažino kalta dėl nužudymo bei mirusiosios palaikų išniekinimo ir padėjo išaiškinti šiuos nusikaltimus. Apeliacinis teismas konstatavo, kad nuteistoji neatliko jokių aktyvių veiksmų, kurie būtų padėję išaiškinti padarytą nusikaltimą, o formalus kaltės pripažinimas taip pat nepadėjo teismui nustatyti tiesos byloje.

Prokuroras ir nukentėjusysis apeliaciniuose skunduose prašė nuteistajai skirti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tačiau, Apeliacinio teismo vertinimu, nėra pagrindo jai skirti griežčiausios bausmės, kuri aptariamu atveju prieštarautų proporcingumo principui ir teismų praktikai tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Griežčiausia bausmė už nužudymą dėl savanaudiškų paskatų dažniausiai skiriama esant keliems nužudymą kvalifikuojantiems požymiams, asmenims veikiant organizuota grupe arba nusikalstamo susivienijimo sudėtyje.

Bylos duomenimis, kaltinamoji apgaule naktį išviliojo auką iš namų, kartu su ja nuvyko į atokią vietą, esančią netoli Aitros upės Šilalės rajone, ir ten ją nužudė. Nustatyta, kad teisiamoji jauną keturių vaikų motiną iš pradžių pasmaugė, po to jos kūną atvežė prie upės tilto ir nurideno į upės vagos pakrantę, taip atsikratydama galimos konkurentės. Negana to, su skarda, tam tikslui paruošta iš anksto, žudikė išpjaustė ant nužudytosios kūno ženklus, primenančius nacistines svastikas, tad ji dar buvo kaltinama ir dėl mirusiojo palaikų išniekinimo.

Nužudytoji buvo išsiskyrusi su savo vyru, kuris išėjo gyventi pas būsimą žudikę. Tačiau pastaroji vyrui greitai atsibodo ir jis nusprendė grįžti pas buvusią žmoną. Tai sužinojusi, meilužė įsiuto ir sukurpė kraupų konkurentės atsikratymo planą, kurį šaltakraujiškai įvykdė.

Tiriant šį nusikaltimą taip pat įtarta, jog ketindama nutraukti ankstesnę savo santuoką, tačiau nenorėdama skyrybų metu prarasti pusės bendrai užgyvento turto, dar 2019 metų pavasarį nuteistoji pasikėsino į savo vyro gyvybę.

Turimais duomenimis, moteris miške akmeniu smogė vyrui į galvą, o šiam praradus orientaciją – apipylė jį degiu skysčių ir padegė. Vyras liko gyvas tik todėl, kad laiku atgavo sąmonę ir spėjo pats užgesinti degantį savo kūną. Tačiau automobilis, kuriuos porelė buvo atvykusi į mišką, sudegė visiškai. Nukentėjusysis teisėsaugininkams tada teigė, jog tai buvo nelaimingas atsitikimas, todėl tyrimas tąsyk buvo nutrauktas.