Tik dalis Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco”) argumentų, kuriais vadovaudamasi ji prašė panaikinti šį balandį Klaipėdos miesto Tarybos priimtą sprendimą nepritarti jos planuojamai naujai ūkinei veiklai pirmos instancijos teismui pasirodė įtikinami. Visgi to neužteko, kad politikų sprendimas būtų panaikintas. 

Tačiau toks Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų verdiktas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Renaldo Kulikausko nuotr.

Tikino, kad sprendimas yra nepagrįstas

„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad pagal parengtus dokumentus „Klasco” norėjo didinti metalo laužo krovos ir sandėliavimo pajėgumus, o tokią krovą perkelti iš 6 ir 7 krantinės į 8 ir 9 (tarp S. Dariaus ir S. Girėno gatvės ir Vitės mokyklos stadiono). Taip pat planuota fosforitų, perlito, gipso anhidrito, klinkerio, geležies šlako, geležies silikato, birių trąšų ir grūdinių kultūrų krova bei sandėliavimas prie 10 ir 11 krantinių.

Miestą valdžią išreikšti nepritarimą tokiems planams buvo paprašiusios Klaipėdos bendruomenių asociacija ir asociacija KIDE. Veliau Savivaldybės administracija parengė miesto Tarybos sprendimo projektą, kuriuo būtų išreikštas nepritarimas šiems „Klasco” krovos planams.

Tarybos posėdžio metu už tokį sprendimą balsavo 25 politikai, susilaikė tik visuomeninio rinkimų komiteto „Titov ir teisingumas“ atstovai Ela Andrejeva ir Jurij Šeršniov bei Judita Simonavičiūtė. Posėdyje nedalyvavo Laima Juknienė, Elida Mantulova ir Arūnas Tuma. Tačiau „Klasco” su tokiu miesto valdžios verdiktu nesusitaikė ir jį apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams prašydama, kad politikų sprendimas būtų panaikintas.

Bendrovės teisininkai tvirtino, kad tokiam politikų sprendimui nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo, jis esą prieštarauja Uosto ir kitiems įstatymams, uosto bendrajam planui, remiasi tik nepagrįstomis prielaidomis. Akcentuota ir aplinkybė, kad pagal taršos leidimą įmonė per metus į orą gali išmeti 40,95 t teršalų, o pernai išmetė tik 1,21 t.

Pasisakydama dėl miestiečių skundų bendrovė tikino, kad didžioji dalis jų kyla ne dėl to, jog jos veikla esą neatitinka teisės aktų reikalavimų, o todėl, kad „gyventojai iš esmės siekia”, jog įmonės iki 2066 metų nuomojama teritorija būtų naudojama ne krovos, bet kitoms reikmėms.

Teismo argumentai

Bylą išnagrinėjusi kolegija, kurią sudarė teisėjai Romanas Klišauskas, Eglė Kiaurakytė ir Aušrelė Mažrimienė, akcentavo, kad Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas savivaldybių tarybai suteikia kompetenciją nuspręsti, ar atitinkama ūkinė veikla poveikio aplinkai vertinimo aspektu gali būti vykdoma savivaldybės teritorijoje.

Visgi kartu buvo pabrėžta, jog šiame įstatyme yra padalintos kompetencijos – ką gali daryti savivaldybių administracijos, ir ką – tarybos. Tad, teismo vertinimu, argumentai, susiję su galima oro taršos ir aplinkos triukšmo lygio didėjimo rizika, prieštaravimu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams bei kitų norminių teisės aktų reikalavimams buvo patvirtinti peržengiant savivaldybės tarybai nustatytos kompetencijos ribas. Tad ši sprendimo dalis pripinta neteisėta, nes ją priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas.

Kartu teismas pabrėžė, kad įgyvendindamos teritorijų planavimo, aplinkos kokybės gerinimo ir apsaugos funkcijas savivaldybės privalo veikti, be kita ko, atsižvelgdamos į bendruomenių interesus. 

Į bylą buvo pateikti miesto Tarybai adresuoti aplinkosaugininkų duomenys, kad 2018-2021 m. laikotarpiu Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijoje buvo gauti 88 skundai, susiję su „Klasco” veikla.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamentas 2019-2021 m. laikotarpiu buvo gavęs 44 skundus dėl oro taršos, 29 skundus dėl triukšmo, šešis skundai dėl dirvožemio taršos ir du skundus dėl kvapo.

Taip pat į bylą buvo pateikti Klaipėdos bendruomenių asociacijos, Asociacijos „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologija” bei Vitės progimnazijos tėvų komiteto raštai, adresuoti Klaipėdos miesto tarybai, kuriais prašyta nepritarti „Klasco” pateiktai programai. 

Tad kolegija konstatavo, kad šiuo atveju buvo ir faktinis (gyventojų skundai, bendruomeninių organizacijų nuomonės), ir teisinis pagrindas miesto Tarybai priimti tokį sprendimą.

Teismas pabrėžė ir aplinkybę, kad apribojimas savivaldybės tarybai priimti tokį sprendimą yra nustatytas tik tada, kai planuojama veikla yra pripažinta valstybinės reikšmės arba ji turi būti reikalinga valstybei svarbiam ar regioninės svarbos projektui įgyvendinti. O kad „Klasco” planuojama veikla būtų būtent tokia byloje nebuvo nustatyta. 

Tad teismas konstatavo, kad toks miesto Tarybos sprendimas buvo teisėtas bei pagrįstas.