Sunkiai sergančius vaikus apvoginėjęs ir šaldęs vyr. gydytojas: „Supuvę ir toliau liks supuvę, o sveikiems nieko nenutiks”

Ką pasakoja archyvas, Svarbu

Atrodo, kad Giruliai ir jų genius loci visais laikais traukdavo ir tebetraukia išskirtinius žmonės. Vienas iš jų neabejotinai yra sovietmečiu čia veikusios Vaikų tuberkuliozinės sanatorijos vyr. gydytojas, draugas Rjabenko.

Jo žygdarbius „Atvirai Klaipėdai” pavyko atskleisti vartant Klaipėdos regioniniame valstybės archyve dabar saugomus 1949-1950 metų laikotarpio uostamiesčio Vykdomojo komiteto (VK) dokumentus.

Vaikų sanatorijos kompleksas Giruliuose buvo pastatytas dar 1911 metais ir pavadintas Prūsijos karalienės vardu. Po Antrojo pasaulinio karo iki 2000-ųjų čia veikė tuberkulioze sergančių vaikų sanatorija. Martyno Vainoriaus nuotr.

Be vandentiekio ir kanalizacijos

1949-ųjų balandžio viduryje VK priėmė sprendimą dėl šios Vaikų tuberkuliozinės sanatorijos veiklos. Jo preambulėje rašoma, kad nuo šios įstaigos įkūrimo čia reabilitacijos paslaugos buvo suteiktos 148-iems sirgusiems vaikams, praleidusiems 8925 lovadienius ir iš įstaigos išrašytiems sustiprėjus jų sveikatai. Pagyręs, kad čia gerai vykdoma auklėjamoji veikla, vaikai gerai maitinami, VK nurodė ir trūkumus: pastatas vis dar nebuvo suremontuotas, jame nebuvo vandentiekio ir kanalizacijos, tualetuose viskas buvo nuplaunama pilant vandenį iš kibiro; nebuvo orinės elektros linijos ir dėl to apšvietimas buvo nepakankamas, nebuvo galima įrengti vandens siurblio; sanatorijos teritorija buvo neaptverta; įstaiga buvo prasiskolinusi.

Tad VK nurodė sanatorijos vedėjui drg. Rjabenko iki birželio pastatyti tvorą – tam leista griauti namo Nr. 2 likučius ir panaudoti juos kaip statybinę medžiagą. Taip pat sanatorijos vedėjui buvo leista atlikti vandentiekio, kanalizacijos ir elektros instaliacijos darbus ūkiniu būdu už 7 000 rublių. VK agronomui drg. Jefremenko buvo nurodyta sanatorijai skirti 300-400 kv. m ploto sklypą, kad būtų galima įsirengti daržą bei Mičiūrino kampelį.

Sanatorijoje – savi vaikai

Baigiantis tų metų gegužei sanatorijoje apsilankė komisija ir konstatavo, kad čia yra nepatenkinamas užimtumo lygis. Jai lankantis iš 50 lovų buvo užima tik 41, panašus užimtumas buvo ir nuo pat metų pradžios.

Taip pat konstatuota, kad net 35 proc. vaikų čia buvo jau 5-6 mėnesius be jokio patikrinimo, kuris turėjo būti atliekamas po poros mėnesių ir sprendžiama, ar mažajam pacientui ir toliau reikia tokio gydymo. Be to, vaikų ligų istorijose trūko įrašų apie kasdienines apžiūras, duomenų apie sveikatos būklę patenkant į šią įstaigą ir iš jos išrašant.

Pabrėžta ir aplinkybė, kad į sanatoriją buvo priimami vaikai be siutimo iš Tuberkuliozinio dispanserio ir kitų būtinų dokumentų. Tarp tokių laimingųjų pateko sanatorijos staliaus Petrovo dukra, sanatorijos vyr. gydytojo Rjabenko sūnus, du Girulių miškininko Bombio vaikai, taip pat sanatorijos sanitarės Nazarenko ir dažytojo Žuravskio atžalos.

Komisija atkreipė dėmesį ir į tai, kad nors sanatorija turėjo laborantę, tačiau jokie laboratoriniai tyrimai čia nebuvo atliekami. Maisto sandėlio apskaitos knyga čia pildyta netinkamai – ji buvo nesunumeruota, neantspaudota, įrašai daryti tik kartą per mėnesį, nors reikėjo pildyti duomenis apie kasdien gautus ir sunaudotus produktus. O meniu buvo sudaromas neatsižvelgiant į reikalavimus augantiems organizmams – nebuvo paisoma reikiamo baltymų, riebalų ir angliavandenių santykio, neskaičiuotas kalorijų kiekis.

Medikamentų apskaitos knyga buvo užpildyta tik tų metų balandį.

Komisijos aktas rodo, kad per mėnesį kanalizacijos reikalai dar nebuvo spėti sutvarkyti – tualetų turinys būdavo išgrėbiamas ir išnešamas kibirais. Vandentiekio reikalai irgi ne tik kad buvo nepasistūmėję į priekį, bet ir esamas šulinys buvo naudojamas nehigieniškai – jis buvo neuždengtas, nechloruotas, iš jo vanduo buvo semiamas ne vienu priskirtu, o bet kuriuo atsitiktiniu kibiru, tad ir žarnyno lazdelių čia buvo aptikta dešimt kartų daugiau nei leistina norma.

Įvertinusi visas šias ir kitas aplinkybes komisija sanatorijos vyr. gydytojui Rjabenko suformulavo 21 konkrečią užduotį.

Virtuvė dirbo vyr. gydytojo šeimai

1949-ųjų liepos viduryje VK nusprendė šioje sanatorijoje padidinti lovų skaičių iki 75, tačiau reikalai čia ir toliau klostėsi gana įdomiai. Tai rodo 1950-ųjų vasarį Tuberkuliozinio dispanserio direktoriaus Berniakovičiaus parašytas raštas VK pirmininkui Jonui Kardaševičiui.

Pirmiausia jis informavo, kad nuo sausio vidurio sanatorijos vyr. gydytojas drg. Rjabenko, ignoruodamas LTSR Sveikatos ministerijos nurodymą, nustojo priiminėti tuberkolioze sergančius vaikus nuo 3 metų amžiaus ir „pavertė vaikų tubsanatoriją poilsio namais”.

„Prašau pranešti – kur Tubdispanseriui nukreipti tuberkulioze sergančius vaikus sanatoriniam gydymui ir kas davė teisę direktoriui Rjabenko nepriimti sergančių vaikų?” – rašė dispanserio vadovas.

Anot jo, pats drg. Rjabenko dispanseriui siuntė „užsakymą” į sanatoriją atsiųsti „praktiškai sveikus” mokyklinio amžiaus berniukus.

Dispanserio direktorius savo rašte dėstė, kad sanatorijos staliaus dukra Liusia Petrova ten praleido 55 dienas, vyr. gydytojo sūnus – 180, miškininko Bombio sūnūs – 30 dienų, dažytojo vaikas – savaitę, o sanitarės Nazarenko atžala – net 210 dienų. Iš viso šie šeši vaikai ir dar viena giminystės ryšiais neįvardinta atžala panaudojo 564 palatdienius, biudžetui atsiėjusius 16 920 rublių.

Įdomias istorijas menanti buvusi sanatorija šiandien stovi apleista ir nenaudojama. Martyno Vainoriaus nuotr.

„1949 m. gruodžio gale sanatorija buvo uždaryta remontui. Atsižvelgiant į 7000 rublių darbo užmokesčio perviršį už 1949 metus darbuotojai turėjo būti išleisti į atostogas. Rjabenko to nepadarė, o virtuvė normaliai funkcionavo, nors sanatorijoje nebuvo nė vieno ligonio. Virtuvė aptarnavo vyriausiąjį gydytoją ir jo šeimą. 1949 m. gruodžio gale buvo paskersta besilaukusi sanatorijos kiaulė ir ją suvalgė d-rius Rjabenko. Suprantama, kad Veterinarijos leidimas nebuvo gautas, mėsos apskaitos ir įkainojimo aktas nesudarytas. Karvėms ir kiaulėms skirto pašaro apskaita nevedama, nes tai nenaudinga Rjabenko – jis sanatorijos sąskaita laiko savo karvę ir paršelį. Sanatorijos karvių duodamo pieno apskaita nevedama. Juo maitinasi vyr. gydytojas ir jo šeima, o Rjabenko karvės duodamas pienas parduodamas į šoną. Sanatorijoje esantys vaikai maitinami netinkamai, maisto produktų apskaita nevedama, vaikai gauna nekaloringą maistą. Saldumynų, vaisių, kepinių meniu nėra, užtat sanatorijos sąskaita išsinešamu maistu (kas sudaro sąlygas vagystėms) maitinasi vyr. gydytojas ir jo penkių asmenų šeima. Vaikų sąskaita maitinasi ūkvedys, buhalteris su šeimomis ir kiti. Tinkama vaikų stebėsena nevykdoma. Rjabenko dažniausiai kasdien laiką leidžia turguje ir komiso parduotuvėse. Stebėsena ir gydymas pavestas drg. Štefanuliui, neturinčiam medicininio išsilavinimo. Kvalifikacija d-riaus Rjabenko labai žema, medicina jis visiškai nesidomi ir į ligonius žiūri kaip valdininkas. Palaipsniui vertė ir galiausiai pavertė sanatoriją poilsio namais. Turimi vadinamieji išrašymai (kortelės) surašytos mediciniškai klaidingai. Konsultacijos nevyksta, savo kvalifikacijos nekelia. Vaistų apskaita nevedama. Būtina pažymėti, kad daug sunaudojama rektifikuoto spirito, nors sanatorijoje operacijos nevykdomos, o manipuliacijų liko 0. Nevalingai kyla klausimas, kur naudojamas spiritas? Vaikų palatose šalta, kuras naudojamas ne pagal paskirtį, ne kartą buvo vežamas į Klaipėdą, į Rjabenko motinos butą. O Girulių miške buvo fiksuotas medienos vagystės atvejis, dėl to buvo sulaikytas sanatorijos darbuotojas. Dienos režimas nesukurtas, vaikai palikti patys sau, vienoje lovoje guli po du. Sergančius vaikus verčia rinkti sienų plytas, krauti jas ir nešioti, valyti kelią ir panašiai. Vaikų išvaizda dėl drabužių trūkumo netvarkinga, vaikai pusiau aprengti. 1948 metais įsigyti drabužiai ir avalynė išvogti, o naujų nenupirkta. Požiūris į vaikus visiškai nelygiavertis. Neaišku dėl kokių priežasčių Rjabenko nemėgo Veliršteino, Kono, Gilytės, Slobkovkajos bei kitų ir tik įsitraukus Tubdispanseriui jie nebuvo išrašyti pirma laiko. Kai vaikas Jegorovas pareiškė, jog pomidorus suvalgė komisija, o vaikai jų negavo, Rjabenko nedelsiant jį išrašė. Buvo atvejis, kai dėl netinkamos priežiūros vaiką sukandžiojo pasieniečių dalinio šuo”, – kitas kolegos nuodėmes išsamiai dėstė dispanserio vadovas.

Jis savo rašte paminėjo ir atvejį, kai sanatorijos vyr. gydytojas buvo tiesiog konstatavęs, jog berniukas Kovalenko priaugo 10 kilogramų svorio, o jį apžiūrėjus Tuberkuliozinio dispanserio gydytojai buvo diagnozuotas ascitas (skysčio kaupimasis pilvaplėvės ertmėje) ir vaikas skubiai buvo paguldytas į miesto ligoninę.

Taip pat dispanserio vadovas pažymėjo, kad pažeidžiant reikalavimus kartu su sanatorijos vaikais mokydavosi ir pašaliniai moksleiviai. Paprašė jis atkreipti dėmesį ir faktą, kad už dviejų durų įstatymą sanatorija sumokėjo net 3600 rublių, nors sąmatoje buvo nurodyta tik 45 rublius siekusi šių darbų vertė.

„Mano kukliais ir gana netiksliais skaičiavimais, neįvertinant darbo nenormalumų, vyr. gydytojas Rjabenko 1949 m. valstybei padarė nuostolių už 53 175 rublius: savavališkas vaikų priėmimas į sanatoriją – 16 920; darbo užmokesčio perviršis – 7000; Rjabenko, Štefano, ūkvedžio, buhalterio ir kitų šeimų maitinimas – 25 000; paskersta ir suvalgyta kiaulė – 700; durų įrengimas – 3 555”, – tokia išvada baigė savo raštą direktorius Berniakovičius.

Komisijos žodis

Į šį pranešimą buvo sureaguota itin greit ir iš miesto Tarybos deputatų Kondratavičiaus, Bieliūno ir Akatavos sudaryta komisija, jau po šešių dienų pateikė patikrinimo aktą su išvadomis.

Komisija konstatavo, kad vaikų maitinimas šioje sanatorijoje iš tiesų buvo organizuojamas netinkamai – buvo perkama mažai vertinga jautiena, vyresni vaikai negaudavo reikiamo kiekio pieno produktų.

Nagrinėdama kiaulės paskerdimo atvejį komisija išsiaiškino, kad nors 1949-ųjų birželį iš pilietės Kaiverienės buvo įsigyta 1,5 mėnesio amžiaus kiaulė, akte buvo nurodyta, jog pirktas kuilys, o jo paskerdimo aktas buvo sudarytas netinkamai – nenurodant nei svorio, nei amžiaus. Padaryta išvada, kad į sandėlį neperduota tik 4 kg kiaulienos.

Tai pat komisija nustatė tik tris atvejus, kai du personalo darbuotojai buvo pamaitinti vaikų sąskaita. Kartu pabrėžta, jog personalui maistas gaminamas tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, todėl neatmesta galimybė, kad į darbuotojams skirtus kotletus nukeliaudavo vyresniems vaikams skirta mėsa, nes pastarųjų maitinimui buvo skirta penkis kartus didesnė suma nei suaugusiesiems.

Kartu ji pažymėjo, kad nepaisant periodiškų miesto Finansų skyriaus perspėjimų sanatorija ir toliau sistematingai pažeidinėjo finansinę tvarką. Buvo pateikti ir konkretūs pavyzdžiai: piliečiams Tišenko ir Kuznecovui už katilų alavavimo darbus permokėta 300 rublių; iš privatininko Božko buvo pirkta 800 kg bulvių po 70 centų už kilogramą, kai Gostorg parduotuvėse jos kainavo 50 kapeikų, o turguje tik 20-30 kapeikų; vyr. gydytojas savo asmeniniais tikslais, be Sveikatos skyriaus leidimo, du kartus važiavo į Vilnių ir pasiėmė 402 rublius komandiruotpinigių.

Konstatuota, kad maisto produktų, pieno, pašaro ir kuro apskaita vedama netinkamai. Taip pat informuota, kad buhalteriniuose dokumentuose buvo rasta duomenų, jog sumokėtas 321 rublis už ketverių durų įstatymą.

Jokios nuobaudos

Reaguodamas į gautą skundą bei komisijos išvadas savo žodį netruko tarti ir VK. Jo 1950-ųjų vasarį priimtame sprendime konstatuota daugiau sanatorijos vadovo nuodėmių nei kad išvardino komisija.

Sprendime rašyta, kad į sanatoriją negalėjo patekti sergantys vaikai, bet buvo priimami tie, kuriems nepriklausė; patekusieji maitinti prastai – meniu buvo tik 26 proc. reikiamų kalorijų, jų medicininė priežiūra buvo prasta; vaikai buvo verčiami dirbti fizinį darbą; palatose fiksuota tik 15 laipsnių šilumos, neveikė santechninė įranga; silpnai vykdytas auklėjamasis darbas, o lietuvių vaikams iš viso nebuvo pamokų; pasitvirtino neteisėtas kiaulės paskerdimo atvejis; nevesta kuro ir pašaro apskaita; vagiamas smulkus inventorius; šiurkščiai pažeidžiama finansinė tvarka permokant algas ir apmokant už durų įstatymo darbus bei elektrinį pjūklą.

Tačiau už visus šiuos nusižengimus sanatorijos vyr. gydytojas drg. Rjabenko jokios nuobaudos nesulaukė, tik buvo nurodyta jam pašalinti konkrečius trūkumus. O Sveikatos skyriaus vedėjui drg. Patlatovui buvo nurodyta į sanatoriją paskirti patyrusį tuberkuliozinius ligoninius konsultuojantį gydytoją. Vaikų gydymo procesą sanatorijoje nurodyta kontroliuoti Tuberkulioziniam dispanseriui. O Finansų skyriaus vedėjui draugui Bieliūnui buvo nurodyta skirti lėšų sanatorijai skirtam rentgeno aparatui įsigyti.

Skundėsi jau ir partijai

Tokia lengva atomazga sanatorijos pacientams nelabai išėjo į naudą. Apie tai liudija 1950-ųjų birželio viduryje VK pirmininkui J. Kardaševičiui ir Komunistų partijos Klaipėdos miesto komiteto sekretoriui drg. Smirnovui atsiųstas Pievų tako 17-ajame name gyvenusio milicijos majoro Michailo Gusevo raštas.

Jame majoras prašė imtis greitų priemonių, kad sanatorijoje būtų pašalinta „jei ne kenkėjiška veikla, tai visiška netvarka ir neatsakingumas dėl vaikų sveikatos”.

„Kaip sanatorijos administracija rūpinasi vaikų sveikata? Sunku atsakyti į šį klausimą, bet pasakysiu tik viena: besibaigianti savaitė pasižymėjo šaltais orais ir audromis, o daugelis vaikų miega prie atidarytų langų ne tik dieną, bet ir naktį, o tai gali rimtai atsiliepti jų sveikatai. Tuo metu vyr. gydytojas aiškina, kad supuvę tuberkulioze sergantys vaikai ir toliau liks supuvę, o sveikiems nieko nenutiks. Aš manau, kad toks vyr. gydytojo pareiškimas turi sulaukti dėmesio. Prie atvirų langų, langų be stiklų ar rėmų miega daugelis vaikų, nesvarbu kokia oro temperatūra. Mano sūnus Igoris Orlovas Michailovičius šią savaitę miegojo prie lango, neturėjusio rėmo, name, kur yra vyr. gydytojo ir kitų kambariai. Tokie trūkumai reikalauja neatidėliotino įsikišimo, kol vaikai neatsidūrė ligoninėje, nekalbant jau apie kitus trūkumus ir netvarką”, – rašė M. Gusevas.

Milicijos majoro raštas sulaukė rimtos rezoliucijos. Martyno Vainoriaus nuotr.

Galbūt sudarytai dar vienai komisijai buvo nurodyta patikrinti ir majoro skundą, tačiau tarp to meto VK dokumentų pavyko aptikti tik raštišką nurodymą patikrinti sanatorijos virėjo drg. Boriso Kesmano liudijimą, kad vyr. gydytojas Rjabenko turi nuosavą karvę ir vištas, kurias pavedė prižiūrėti sanatorijos darbuotojai Marinai Turovai. Jiedu esą sutarė, kad draugė Marina vyr. gydytojui kas mėnesį duos 350 rublių, o ką pavyks uždirbti daugiau, viskas liks jai.

„Turova kiaušinius ir pieną iš Rjabenko ūkio parduoda tiesiai iš virtuvės, į kurią ateina pirkėjai. Tai yra labai įtartina, nes sanatorijos ūkyje irgi yra karvių, kurias prižiūri ta pati Turova. D-rius Rjabenko norėjo nusipirkti sau lengvąjį automobilį ir jau pradėjo stipriai rūpintis, kad jam būtų priskirtas tas sudaužytas automobilis, anksčiau buvęs sanatorijoje, o vėliau atsisakė. Ar tik ir čia nebus maišomi savi ir valstybiniai mašina ir benzinas, kaip dabar maišo karves ir pieną”, – rašoma VK Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo pavedime komisijai.

Beje, minėtoji virėjo versija politinio pranešimo forma buvo atsidūrusi ir pas Komunistų partijos Klaipėdos miesto komiteto sekretorių. Martyno Vainoriaus nuotr.

Besiskundęs – irgi ne be nuodėmių

Matyt, šie skundai tapo paskutiniu lašu VK ir jis po savaitės priėmė dar vieną sprendimą.

Jame konstatuota, kad sanatorijoje buvo netinkamai izoliuojami atvira tuberkuliozės forma sergantys vaikai; įrengtas rentgeno kabinetas nedirbo dėl gedimų ir blogo elektros energijos tiekimo; vaikai ir toliau maitinti nepakankamai kaloringu maistu ir tik tris, o ne keturis kartus per dieną, jie negaudavo šviežių daržovių, o mėsa buvo ypač prastos kokybės; vaikų nepasiekdavo apie ketvirtadalis arba trečdalis maisto, nes jų sąskaita maitinosi sanatorijos darbuotojai ir jų šeimų nariai – iš viso 25 žmonės; už vyr. gydytojo ir jo šeimos maitinimą pinigai į kasą iš viso nebuvo įnešami, nebuvo apmokėtas ir tris savaites čia buvusio Finansų skyriaus Biudžetinio sektoriaus viršininko Pangonio maitinimas; maitinimosi bloke fiksuota antisanitarinė situacija – nebuvo langų, skraidė daug musių, indai plauti antisanitarinėmis sąlygomis, virėjų apranga buvo purvina, greta purvinos virtuvės buvo kiaulidė; vis dar nebuvo sutvarkyta kanalizacija, todėl vaikams bet kokiu oru, taip pat ir naktimis tekdavo eiti į už 600 metrų buvusį tualetą; palatų langai buvo neįstiklinti; medicininiai dokumentai pildyti ypač blogai; fiksuotas atvejis kai vienas vaikas susirgo tymais, tačiau nebuvo izoliuotas, o likusieji vaikai nebuvo paskiepyti, nes sanatorija neturėjo skiepų; buhalterinės ataskaitos buvo visiškai apleistos, „praktiškai nebuvo vedamos”, todėl permokėta 5000 rublių algų; patvirtintas ir faktas, jog virtuvėje buvo pardavinėjamas pienas pašaliniams asmenims.

Sprendime taip pat konstatuota, kad tokia buhalterinė situacija ir tai, kad tokias ataskaitas priimdavo minėtasis tris savaites sanatorijoje praleidęs ir už maitinimą nemokėjęs Finansų skyriaus Biudžetinio sektoriaus viršininkas Pangonis, nulėmė, jog vyr. gydytojas visą žiemą savo karvę šėrė sanatorijos šienu, jai atiteko ir virtuvei skirti runkeliai.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Šiame sprendime jau kliuvo ir skundą dėl sanatorijos anksčiau rašiusiam Tuberkuliozinio dispanserio vyr. gydytojui Berniakovičiui – VK konstatavo, kad nėra „darbinio ryšio” tarp šių dviejų įstaigų, o dispanserio vadovas „silpnai kontroliuoja” sanatorijos darbą, neužtikrina jos personalo medicininės kvalifikacijos augimo. Buvo nustatytas net atvejis, kai dispanseris į sanatoriją siuntė sveikus vaikus.

Remdamasi visu išdėstytu VK galiausiai nusprendė atleisti sanatorijos vyr. gydytoją iš pareigų, Sveikatos skyriaus vedėjas drg. Patlatomas buvo įspėtas už kontrolės stoką, o jo pavaldinys drg. Pangonis buvo įpareigotas sumokėti jo maitinimui sanatorijoje išleistus pinigus. Įspėjimą gavo ir Tuberkuliozinio dispanserio vedėjas už tai, kad prastai kontroliavo sanatoriją ir siuntė į ją sveikus vaikus.

Finansų skyriaus vedėjui drg. Bieliūnui VK nurodė atlikti pilną visos veiklos dokumentų reviziją, o Miesto prekybos skyriaus viršininkui drg. Sebrovui buvo nurodyta tiekti sanatorijai kokybiškus maisto produktus bei daržoves ir mėsą. Energetikų vadui drg. Agafonovui buvo liepta užtikrinti tinkamą elektros tiekimą sanatorijos rentgeno kabinetui.

1 Comment

  1. Jūratė

    Pasirodo, kad kad dešimtys klaipėdiečių žurnalistų iki šiol nepajudino archyve ,ačiū Dievui, išlikusių sovietinių laikų klaipėdiečių gyvenimo faktų. Martynas Vainorius. Tai jis nuosekliai tai daro, darbuojasi skleidžia mums,primena labai skaudžius komunistinių laikų faktus….Padėka JAM DIDŽIAUSIA.
    Tačiau, gerbiami ATVIRAKLAIPĖDA skaitytojai atkreipkime dėmesį į šį straipsnį. Gerai įsigilinkime, gal ir padiskutuokime? Visgi tai jau buvo 1950m ir vėliau kai Gir. Tuberkuliozinėje ligoninėje vaikai buvo kankinami įvairiais būdais… Ir tai vykdė ligoninės vyr gydytojas Rjabenko. ir kiti jo pavaldiniai. Kaip jo veiksmai skyrėsi nuo dabar vykdomo genocido Rusijos kare Ukrainoje? Įdomu ,gal galime mes prisiminti ir jau 1960 ir šiek-tiek vėlesnius metus. Juk jau Vykdomajame komitete atsiranda ir A.Žalys, o Komunistų partijos komitete ir Gureckas.. Tas metas buvo komunistų veikėjų materialinio klestėjimo metai. aišku, klaipėdiečių sąskaita… Ypač mėgavosi gydytojai..Įdomu ,kodėl apie tai neprisimena visokios Gydytojų asociacijos ir pn.?
    Giruliai. Tikrai jie ik šiol vis traukia buvusius merus, Klaipėdos apskrities administracijos vadovus… „Gintarinis krantas” ‘dvaras” pušų apsuptyje su prabangiais namais klesti…. Įdomu , kad netoli likę vaikų kankinimo tub. ligoninės pastatai… Atrodo, kad tebėra Kūdikių namai, savaitinis vaikučių darželis ,kurie turi sovietinių laikų kvapą ir atgyveną mūsų laisvoje Lietuvoje….O Kultūros paveldo specialistai ar iki šiol nepakabino lentelės ant to pastato, kad čia – BUVO PŪDOMI VAIKAI – GYVENO ‘GNILYJE DETI…”….

    Reply

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Kultūra

Bibliotekoje - „nebaigti“ paveikslai

Klaipėdos Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Girulių padalinyje (Šlaito g. 6A) atidaryta ir iki balandžio 4 d. bus eksponuojama Andriaus Tarasevičiaus ...
2024-03-08
Skaityti daugiau

Kriminalai ir nelaimės

Namuose rastas negyvas nepilnametis

Policija pranešė, kad pirmadienį, apie 16.14 val., Klaipėdoje, Giruliuose esančioje Palangos gatvėje esančiuose namuose rastas nepilnamečio (gim. 2009 m.) kūnas. ...
2024-02-13
Skaityti daugiau

Miestas

Laisvės gynėjų dienai skirti renginiai (atnaujinta)

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse bus tradiciškai padėti atminimo vainikai vietose, kur 1991 m. sausio 12-osios vakarą rinkosi klaipėdiečiai ginti savo ...
2024-01-11
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This