Atnaujinta Seimo jūrinių reikalų komisija pirmadienį Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje surengė pirmąjį išvažiuojamąjį posėdį. Jame dalyvavo Laivų savininkų asociacijos, Klaipėdos universiteto, žvejų, uosto direkcijos atstovai, Jūrininkų sąjungos vadovai, pristatę darbdavių ir darbuotojų padėtį, sudėtingas problemas, kurias lemia ne tik nacionalinės, bet ir tarptautinės realijos.

Susitikimo metu buvo aptartos ir Klaipėdos universiteto bei Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos problemos, paliestas galimo mokyklos jungimo prie Klaipėdos universiteto ar Vilniaus Gedimino technikos universiteto galimybių klausimas. Diskutuota apie galimybes keisti mokyklos pavadinimą ir kurti prielaidas antrosios ir trečiosios pakopos jūreivystės srities studijoms. Žinia, tokiam jungimui nepritaria jūreivystės mokyklos vadovybė.

Nebuvo apeiti ir žuvininkystės sektoriaus iššūkiai, paliestos P. Lindenau mokyklos realijos, kalbėta apie problemines uosto, krovos kompanijų sritis ir ateities galimybes, paliestos jūrinės kultūros bei miesto ir uosto planavimo alternatyvos.

Susitikime konstatuota, kad jūriniame sektoriuje yra daug prieštaravimų ir skirtingų požiūrių, daug sunkiai sprendžiamų problemų. Pavyzdžiui, daug klausimų kelia vėjo energetikos vystymas Baltijos pakrantėje. Įvardyta, kad trūksta bendrų išeities pozicijų, supratimo, paprasčiausios terminijos, daug kas daroma iš jėgos pozicijos, negalvojant apie galimą konsensusą, abipusiškai naudingą susitarimą, ilgalaikes perspektyvas. Kartu susitikimo dalyviai pabrėžė, kad sprendimas atgaivinti Jūrinių reikalų komisiją buvo teisingas ir savalaikis.